Garšva - klaikus daiktas. Ji turi iškart keletą bjaurių bruožų - atauga iš šaknų, iš sitebų (kaip balanda), puikiai auga net visiškai nuolatiniame pavėsyje, auga labai greitai ir, kas nemaloniausia - savo lapeliais absoliučiai užstoja šviesą visiems kitiems augalams. Ten kur ima augti garšva, ten daugiau neauga niekas.
Sėjant veją, gaunasi toks dalykas: garšvą nušienauji (tai labai lengva, nes ji turi ilgokus stiebus), nugrėbi, sėji žolę, ir vėl šienauji, vos tik pasirodo didesni garšvos ūgliai. Todėl žolė gauna šviesos ir gali augti, o garšva vis nupjaunama. Taip šienaujant, ilgainiui garšva ima nykti, ją pradeda po truputį nustelbti žolė. Tik užtrunka šitai ilgai

Aplink tą pievutę, kur apsėjau, pakrūmėse iki šiol auga garšva, ale išsiplėsti jau neįstengia - ją nustelbia žolė. Per porą metų susidaręs žolės šaknų ir stiebų sluoksnis ima trukdyti visiems kitiems augalams, įskaitant ir garšvą.
O kaip gėles nuo garšvos apsaugoti - tai nebent nuolat ravint. Ale labai jau nuolat reiktų ravėti, kas kelias dienas, tur, būt...