Investicijos į pašto ženklus - tai viena įdomiausių sričių, susijusių su filatelija. Mes renkame pašto ženklus, tačiau ne visada susimąstome, apie tai, kokia jų tikroji vertė - o ji gali būti ir kylanti, ir krentanti, ir didelė, ir maža.
Atsimenu savo paauglystėj rinktą kolekciją, kurią labai vertinau... Vėliau paaiškėjo, kad tų kelių tūkstančių ženklų vertė (įskaitant ir senovinius carinius, su Hitleriu bei Tarpukario Lietuvos) - tėra keli šimtai litų. Buvau nusivylęs... Bet vėliau, už 30 centų nusipirkęs kelis kinietiškus pašto ženklus (pirkau juos tik todėl, kad man pasirodė įdomiai fantasmagoriška komunistinė jų tematika), labai nustebau, sužinojęs iš katalogo jų vertę - anoji siekė apie šimtą dolerių.
Klasikiniu ženklų kainos kilimo pavyzdžiu taę daugelio pasaulio šalių pirmieji ženklai. Pvz., 1847 išleisti 5 centų vertės pirmieji JAV pašto ženklai darbar verti gerų 650 dolerių antspauduoti ir net 6500 dolerių neantspauduoti. Netgi atsižvelgus į tai, kad per 150 metų dolerio nuvertėjimas buvo tiesiog milžiniškas (siekiantis bent 100 kartų), šių pašto ženklų vertės kilimas yra toks didelis, kad vargu, ar atsirastų kita tokia investicija, kurią kažkas galėtų padaryti.
Žinoma, 150 metų - tai ilgas laikotarpis - vargu ar tokiam laikui įdėdinėtume savo pinigus, netgi galvodami apie savo vaikus, tačiau ir per daug trumpesnį laiką daugelio pašto ženklų vertė nepaprastai pakyla. Jau minėti Kinijos pašto ženklai per paskutinius kelis dešimtmečius padidino savo vertę nuo 10 iki 50 kartų. Priežastys - kelios: Mao laikais filatelija Kinijoje buvo tiesiog uždrausta, be to, tenykščiai gyventojai ir pinigų neturėjo kolekcionavimui. O likęs pasaulis Kinijos pašto ženklų tiesiog nevertino, laikydamas juos visiškai menkaverčiais (beje, tų ženklų išvaizda - tikrai nekokia). Dėl komunistinės santvarkos ir susirašinėjimo ribojimų daugelis iš Kinijos pašto ženklų būdavo išleidžiami menkučiais tiražais, kai kada tesiekiančiais vos kokį 100 tūkstančių. Kas gi įvyko vėliau? Kinijos ekonomika persitvarkė, gyventojų pajamos staigiai šoktelėjo, filatelistus nustojo kišti į konslagerius - Kinijoje ėmė rastis koelkcionieriai. Ir dabar ten jau apie 50 milijonų filatelistų, norinčių įsigyti ženklus, kurių išleista buvo tik 100 tūkstančių. Galima lengvai įsivaizduoti, kaip pakilo tų pašto ženklų vertė

Labai geras pavyzdys - ir dabartinė situacija Lietuvoje: po tragiškos ekonominės krizės, kuri įvyko, byrant SSRS, Lietuvos ekonomika atsigauna, žmonių pajamos kyla ir vėl ima daugėti filatelistų. Ką gi tai reiškia? Ogi tai, kad daugelis tarpukario laikotarpio ženklų, dar prieš 10 metų tekainavusių kelioliką litų, dabar jau kainuoja keliasdešimt. Lietuviški pašto ženklai pasauliniuose aukcionuose jau drąsiai įvardinami, naudojant tokias frazes, kaip "high demand" ir "advancing", o kai kurių, anksčiau lengvai gaunamų serijų dabar tiesiog nepavyksta rasti.
Taigi, norėtųsi sužinoti, ar tarp mūsų yra žmonių, turinčių filatelinio investavimo patirtį? Ir kokias investicijas laikote stabiliausiomis, o kokias - didžiausią potencialą turinčiomis?