Truputis nuokrypio nuo temos apie Valdovų Rūmus: apie 1880 metus Vilniuje kaip tik buvo lietuvių spaudos draudimo apogėjus. Nedaugelis žino, kad tuo pat metu buvo draudžiama ir lenkų kalba. Vilniuje valstybinėse įstaigose, o ir šiaip daugely viešų vietų tiesiog kabėjo užrašai, parašyti rusiškai: "Lietuviškai kalbėti draudžiama" ir "Lenkiškai kdraudžiama". Deja, bent kol kas, nepavyko rasti nuotraukų su tokiais užrašais, nors tikrai esu matęs.
Štai tiesiog kita nuotraukėlė - Vilniuje, kaip žinia, netgi pagal oficialius carinius to meto duomenis (1897) turėjo 20 procentų rusų, 30 procentų lenkų ir 40 procentų žydų. Skaičiai, aišku, sąlyginiai, nes lietuviai kaip tauta nelabai būdavo nagrinėjami: oficiali carinė propaganda teigė, esą tai yra rusai ar baltarusiai, tuo tarpu lenkai lietuvius irgi bandė perauklėti, paversdami lenkais. Labai ryškus tokio skaičiavimo rodiklis - Vilniaus gubernijos gyventojų surašymas 1897, kur pusė gyventojų tapo baltarusiais. Vos po poros dešimtmečių kaizerinio surašymo metu (1916) tie patys pusė gyventojų tapo lenkais. O dar po ketvirčio amžiaus, okupavus Lietuvą naciams (1941), paaiškėjo, kad toji pusė - tai lietuviai.
Bet daug geriau viską rodo iškabos gatvėse, dar kartą primenu - nuotraukoje "rusiškas" miestas, kuriame net pritempiant, tėra 20 procentų rusų.
Tarp kitko, tame viešbutyje "Roma" 1882 metais buvo apsistojęs rusų rašytojas Ostrovskis (anas net ir pseudonimą, sako, pasiėmė sau nuo Aušros vartų - Ostra brama). Ir dar, atkreipkit dėmesį į nuotekų griovius su tilteliais