Jei trumpai, straipsnyje rašoma tai, apie ką jau berods minėjau kažkur kitur - išparduodamą turtą jie įskaičiuoja į savo pajamas, tokiu būdu vaizduodami, kad gerina finansinę situaciją, tokiomis "reformomis" didindami savo pelningumą. O realiai vyksta dekapitalizacija, gautomis lėšomis toliau maitinant komercinius pašto paslaugų teikėjus.
Tarp kitko, yra kartais minima tokia afera (dabar neatsimenu firmos pavadinimo): paštas teikia komercinio pašto teikėjui paslaugas, darydamas apie 50 procentų nuolaidą, o tasai komercinių paslaugų teikėjas tiesiogiai konkuruoja su paštu, nes pasiūlo klientams tas pačias paslaugas 20 proc. pigiau. Maržos dydis pas komercinį teikėją lieka tas pats, o nuostoliai atitenka paštui, kuris vykdo laiškų gabenimą.
Beje truputis apie pašto technologijas - pašto skyriuose kvitai iki šiol rišami virvelėmis, kaip ir prieš 50 metų - net aplankėlių paštininkės neturi. Vietiniuose skyriuose prie paštų didžiulės eilės nuo ankstyvo ryto - reali pašto paslaugų paklausa milžiniška, tačiau tie patys skyriai trumpina savo darbo laiką arba išvis uždarinėjami. O kas kraupiausia - pašto dėžučių laiškų išsiuntimui paštas vis nesiruošia vėl statyti - kalbama apie išvažiuojamuosius pašto skyrius, nors išsiuntimui pakaktų pastatyti pašto dėžutes. Tarp kitko, tokių dėžučių statymą mielai pafinansuotų bet kuris prekybos tinklas (beveik nemokamas būdas pasikviesti pirkėją į parduotuvę), bet paštas bando pavaizduoti, kad tų dėžučių išvis nebūna.
|