XXI amžius neniveliuoja kokybės ar meniškumo poreikio. Dėl Šakalio sutinku - jis tikrai yra užkibęs ant Smetoninio stiliaus atkartojimų. Visgi teko matyti ir kitokio stiliaus Šakalio ženklų. Galų gale, kokio jie stiliaus bebūtų - vis vien jie yra nepaprastai gero meninio lygio, ypač - lyginant su daugeliu dabartinės Lietuvos ženklų. Kaip sakant, sidarbrinis pieštukas nenugalimas.
O štai dėl "skaitmeninių technologijų" - jos pakankamai sudėtingos, kad joms profesionalumo reiktų dar daugiau, tačiau tų technologijų prieinamumas sudaro apgaulingą įspūdį. Pats naudoju visokius fotošopus jau daugiau, nei 10 metų, taigi - galiu pasakyti tik tiek: profesionalumo ten reikia gerokai daugiau, nei piešiant ranka ir joks fotošopas nepakeis dailininkiškos patirties (nors pradedantiems dažnai atrodo atvirkščiai - atseit "įkomponavau nuotrauką, sukūriau spalvų perėjimą, va kaip aš moku").
Dar daugiau - su visais tais fotošopais kartojasi sena problema, kurią pergyventi ženklų leidėjams teko prieš pusę šimtmečio: anais laikais atsirado fotospaudos (fotolitografijos bei ofseto) galimybės ir daugelis šalių ėmė ženklus kurti nuotraukų pagrindu. Taigi, anais laikais prasidėjo leidyba ženklų su nuotraukomis. Visi gaudavosi išplaukę, blankūs ir poklaikiai, kartais būdavo netgi sunku suprasti, kas ten pavaizduota. Gan ryškus atvejis - SSRS, kuri nemažai bandė tokių ženklų leisti maždaug iki 1950-1960. Viskas ilgainiui baigėsi pilnu fotografinių metodų atsisakymu, toliau leidžiant ženklus, atliktus dailininkų rankomis. Labai panašus rezultatas gaunasi ir su ta kompiuterine grafika - nors atrodo, kad šlumšt ir padarei atvaizdą iš nuotraukos, bet rezultatai neretai būna tokie, kaip Miltinio atminimo pašto ženklas. Kitus tokios skaitmeninės spaudos aspektus puikiai demonstruoja kad ir 2000 metų blokas Lietuvos nepriklausomybei ar 1998 pasaulio lietuvių sporto žaidynių ženklas. Problema dažniausiai paprasta - dailininkas galvoja, kad fotošopas toks stebuklingas įrankis, kad su juo iškart gaunasi stebuklai, o neturėdamas sugebėjimų, net ir nesuvokia, ką pridirbęs
Apie kokybę dar vienas pastebėjimas - tai kraštutinai prasta lietuviškų pašto ženklų spauda. Per visą laiką tik viena serija atspausdinta metalografijos būdu (Mare Balticum). Kiti - maždaug tokiu lygiu, kaip laukinių Afrikos šalių. Latviai, estai, lenkai - šiuo atžvilgiu smarkiai mus pralenkę. Lietuvoj turime vieną kontorėlę, kuri galėtų tai padaryti kardinaliai geriau, priartinant mus prie Čekijos lygio, tarp kitko, ir su visokiomis geromis sąlygomis - irgi