Mindaugas Pliauga


Gerai pailsėję ir švytinčiais veidais parlamentarai 2007-09-10 pradėjo Seimo rudens sesiją. Su gera nuotaika buvo atidaryta nauja posėdžių salė. Salė – moderni ir šviesi. Seimo nariai, pasidžiaugę šviesia sale, palinkėjo vieni kitiems, kad Seimo darbas vyktų vadovaujantis “ir šviesa ir tiesa”. Žinoma, tokie palinkėjimai seimūnams labai patiko ir jie apimti euforijos (tiesa, sumaišytu su nerimu) ėmėsi darbų. Pradėjus svarstyti K.Prunskienės interpeliaciją- Seime užvirė karštos diskusijos. Aišku, šių diskusijų net negalima lyginti su įtemta pavasario sesijos pabaigoje buvusia atmosfera., bet “ir šviesa ir tiesa” seimūnų galvelėse kaipmat išgaravo.
Aršiausi interpeliacijos remėjai buvo konservatoriai. Nors dauguma Seimo sutiko, kad ministrė K.Prunskienė padarė nusižengimą, bet neįžvelgė tokių grūbių pažeidimų dėl kurių ją reikėtų atstatydinti. Konservatoriai tokia daugumos Seimo laikysena buvo nepatenkinti ir išvadino visus, kurie nors kiek kitaip mąsto negu jie, tarnaujančiais Rusijai.
Iš šalies žiūrint į parlamentarų ginčus tenka pastebėti, kad juose yra daug vaidybos. Tuo nesunkiai galima įsitikinti, palyginus jų kalbas su balsavimais ar darbais. Tiesiog šlykštu darosi, kai seimo narys prieš balsavimą keikia ruošiamą priimti įstatymą ir demonstruoja nusiteikimą balsuoti prieš įstatymo priėmimą, bet kaip pasižiūri į rezultatus po balsavimo: jis arba ji balsavo- už. . Apie kokius gerus Seimo reitingus galima kalbėti, jeigu seimūnas nesugeba net balsuoti taip kaip kalba prieš balsavimą? O jau apie kitų darbų ir kalbų sutapimą net kalbėti neverta. Nepaisant to, vis dar tvirtai tikiu, kad Seime gali dirbti ir sąžiningas žmogus. Sistema jam duos daug išbandymų, bet jei jis bus tvirtas ir pasiruošęs – gali sėkmingai dirbti Tautos labui.
Taigi, prasidėjo naujas politinis sezonas. Ką jis mums žada? Mano nuomone, politinė atmosfera vyraus karšta su audringomis audromis, bet aukščiausios klasės uraganų nebus.
Svarbiausia, kad politinės partijos ieškotų savo indentiteto ir atsigręžtų bent į eilinius narius, nes dabar jos yra virtusios politinių partijų viršūnelių interesų tenkinimo įrankiais. Tiesa, yra prašviesėjimo: Tėvynės sąjungos vadovybė eilinių partiečių spaudžiama nepratęsė susitarimo su socialdemokratais. Tikiuosi, kad konservatoriai ne tik priešinsis vienos “valstybininkų” grupuotės Lietuvos valstybės užvaldymui, bet ir ryžtingai sieks savo deklaracijose nustatytų tikslų, kur vyrauja VSD, STT ir kova su korupcija. Šitame fronte konservatoriai atrodo apgailėtinai. Jų kandidatas P.Malakauskas dalyvauja pietuose, kur aptarinėja VSD reikalus ir tyrimus su Januška ir kitais “valstybininkais” ir jų tarnais. STT vadovybė irgi gali būti suformuota (su konservatoriu pritarimu) iš “valstybininkams” lojalių žmonių. Tėvynės sąjungos eiliniai nariai turi reikalauti, kad partijos vadovybė realiai kovotų su negerovėmis ir korupcija, o ne vaidintų kovojanti. Dabar žodžiais puola Vyriausybę, o slapta ją remia. Sakosi esanti opozicijoje, o turi vadovaujančius postus Seime. Dar daugiau, K.Prunskienės interpeliacija Seime davė pagrindą įtarti, kad konservatorių vadai vykdo tų pačių “valstybininkų” užsakymus. Tik nežinia: sąmoningai ar buvo klastingai eilinį kartą apgauti. K.Prunskienės išskyrimas ir interpeliacijos svarstymas atskirai nuo kitų prasižengusių ministrų buvo naudingiausias “valstybininkams”. Jie jau buvo numatę kitą “valstiečių” kandidatą. Tačiau K.Prunskienės politinė patirtis ir prieš sesijos pradžią sudaryti (galima įtarti) sandoriai leido jai sėkmingai likti poste ir turėti geras galimybes toliau ruoštis prezidentinei rinkimų kompanijai.

Visai priešingai naujus mokslo metus pasitiko mokytojai. Mažai uždirbantys ir suvargę mokytojai buvo apgauti valdžios. Nors politikams ir valdininkams buvo vasarą pakelti atlyginimai keliskart daugiau negu eiliniams policininkams ir valstybės tarnautojams, bet valdžia ties tuo nesustojo ir mokytojams žiema duotus pažadus atsisakė vykdyti. Didėjanti infliacija ir nekylantys atlyginimai mokytojus tiesiog varo į skurdą. Nesuprantu aš prezidento V.Adamkaus kaip jis galėjo pasirašyti tokį neteisingą socialiniu požiūriu įstatymą, kuriuo bazinis dydis, naudojamas apskaičiuoti valstybės pareigūnų ir tarnautojų, teisėjų algą bei karių tarnybinį atlyginimą, buvo pakeltas nuo 442 iki 490 litų žinodamas, kad skurstantys mokytojai iš viso nieko negaus!? Taip išeina, kad valstybės prioritetas ir išlikimo pagrindas yra politikų, valdininkų, teisėjų ir jėgos struktūrų pareigūnų geresnis gyvenimas?
Viliuosi, kad naujame politiniame sezone politikai ir valdininkai neieškos kaltų ten, kur jų nėra, o sutelkę visą dėmesį imsis spręsti svarbiausių visiems Lietuvos žmonėms problemų. Tokiu atveju audros ir nepasitenkinimas rims ir įsivyraus Lietuvoje pakili darbinė atmosfera.


is http://www.totas.lt

>> Didėjanti infliacija ir
>> nekylantys atlyginimai mokytojus tiesiog varo į skurdą.

Lietvos politikas viešai pareškė:
- Inflaciją galima mažinti mažinant atlyginimus.

p.s.
Немцы были дураки что Вас стреляли - у нас Вы подохните сами.
(iš tremtinių pasitikimo kalbos)

>> Lietvos politikas viešai pareškė:
>> - Inflaciją galima mažinti mažinant atlyginimus.

Infliacija labai sumenkina visų "prichvatizatorių" grobį..
- taigi ar reikia plačiau?

tai taip iseina, infliacija yra naturalus ekonomikos procesas, kurio viena is uzduociu butu mazinti "prichvatizatoriu" grobi?!

Praėjusią savaitę buvo skelbiamos bankų analitikų prognozės, kuriose, be kita ko, vertinas ir politinis kontekstas. Iš pirmo žvilgsnio pasirodė keistoka - kodėl čia staiga bankininkams parūpo politika, tačiau, kalbant apie būtinas ūkio reformas, analitikai pažymėjo, kad naujasis politinis sezonas, vainikuojamas artėjančių rinkimų, nieko gero nežada. Analitikai skeptiškai vertina politikų pasiryžimą imtis nepopuliarių, tačiau būtinų, sprendimų, artėjant rinkimams. Analikai aiškina, kad dabar būtinos infliacijos varžymo priemonės - įtin nepopuliarios visuomenęje (prisiminkime "konservų" mestą frazę apie būtinybę susiveržti diržus), todėl, siekdami didesnio rinkėjų palankumo, politikai spjaus į valstybės interesą, siekdami priartėti prie valdžios lovio!

Apmaudu, kad nūdienos Lietuvos rinkėjas nereikalauja iš ateities politikų aiškios valstybės raidos vizijos bei koncepcijos. Lietuvos rinkėjui nusispjauti į ilgalaikę šaalies raidą, todėl vėl laimės butelis alaus su pakelių "dešovų" skalbimo miltelių, o ne perspektyva... Ir vėl dėl neigiamų pasekmių ir ūkio nuosmūkio kaltinsim Landzbergį, tik ne pačius save...

Įdomūs dalykėliai vyksta su švietimu iš viso respublikoje. Na, keletas minčių.Pamąstymui, ką čia beišsiguosi..
Visai nebloga tema priešrinkiminei agitacijai partijoms, pastebėjau ryškų temos eskalavimą visame kame. Ir eilinė gėda, jei savo portfelio svoriui padidinti partijos renkasi būtent mokytojus ir dabar, kai mokyklose liko žiauriai mažai mokytojų, prisiminė, kad tai buvo lyg jų rinkiminių programų prioritetinė sritis?
Bet tai tik vėl masalas visuomenei ir gražūs žodžiai. Kalbėt bus galima, kai mokytojų atlyginimas bus realiai padidintas nors iki valstybės vidut.atlyginimo.
Kažkaip ir į šį straipsnį pradžioje išdidžiai numojau ranka- VELLLL? Eilinė druska?
O keletas faktų kaip jums atrodo?
2000 metais Lietuvoje buvo 1568 kaimo mokyklos. 2006m. jų liko 507, t.y. sumažėjo beveik 68%.Vien naujų mokslo metų išvakarėse, prieš 2 savaites, Alytaus rajone uždarytos 9 kaimo mokyklos. Keista, ar ne? Netekusiems darbo mokytojams nereiks mokėti atlyginimų, užuot didinus juos, visai, o tuo tuo tarpu Lietuva šiemet finansuoja 14 naujų mokyklų Afganistano Goro provincijoje statymą. Štai taip.Prieš svetimus lia lia, saviems- špyga.
Kaip žinia, R.Žakaitienės prioritetas - kelt mokytojams atlyginimus. Nuo rugsėjo 1 dienos jie nepadidėjo nė centuku. Ministrė , turėdama teises inicijuoti Vyriausybės sprendimus, to nepasiekė. Švedijos gynybos ministras atsistatydino vien dėl barnio su finansų ministru, kuris norėjo mažinti gynybos biudžetą. O pas mus? Ar yra kas garbingai atsistatydinęs?
Žodžiu, kažkoks keistas požiūris visuomenėje i mokslą apskritai valstybėje, o pačiai valstybei tai dzin.

Asha, mokyklų skaičius sumažintas 3 kartus? Einanafik...

Pactas, dėl infliacijos - būtent taip ir yra, ji naudojama įšaldytam kapitalui atgauti.

Buvo tikimasi, kad vaikų pavėžėjimas į kaimynines mokyklas išspręs visas problemas, ale dabar kyla sumaištis- vaikai išvargsta mokytis važinėjantis, didelės mokyklos perpildytos, atitvėrinėja koridorius patalpoms, kai kur prie suolo sėdi po tris(neturi savo darbo vietos ), vaikų sergamumas nesumažėjo, tėvams (turiu galvoje kaimą) jokios pagalbos namuose, daug vaikų, kiek teko kalbėtis, pavakare grįžę namo eina pamiegoti, mokykloje jiems papildomo ugdymo- popamokinės veiklos praktiškai nelieka- reikia važiuot namo.
Eina neoficialios kalbos, kad imamasi už galvos, kas vyksta kaime, tad tikimasi , kad ateity kažką galvos, kad kaimo mokyklose išliktų klasės tokio dydžio, kokios yra susiformavusios..Bet jei ilgai galvos, galvoti nebereikės..Daug mokyklų užgesino pusę langų, liko tik pradinės klasės.