Murenos (lot. Gymnothorax) - gan artimos ungurių giminaitės, besiveisiančios šiltesnėse jūrose - jų pilna visur, kur tik nebūna šalčio, o vanduo sūrus - ir Afrikos, ir Indijos, ir Amerikos pakrančių vandenyse. Taip pat - ir Viduržemio jūroje.
Murena, kaip žuvis, turi kelis išskirtinius bruožus - jos dantys yra nuodingi - kai kurių rūšių murenų įkandimas gali per kelioliką sekundžių suparalyžuoti žmogų, jos gyvena urvuose, nepaisant plėšrumo, labiau mėgsta dvėselieną, nei gyvą maistą. Murenos keičia spalvą, priklausomai nuo aplinkos, ir, kas keisčiausia - moka sukioti galvą: ir į šonus, ir netgi aukštyn - žemyn. Tai, ko gero, vienintelė galvą sukioti mokanti žuvis pasaulyje.
Mokslininkai išskiria iki poros šimtų skirtingų murenų rūšių, tačiau aiškaus skaičiaus niekad nepasako - neretai daromos prielaidos, kad yra vos kelios murenų rūšys, tuo tarpu spalviniai ir kiti skirtumai susiję su murenų prisitaikymu: vienur jos tampa spalvotomis, kitur - baltomis ar juodomis, trečiur - išvis panašiomis į kažkokius rudus pagalius. Panašiai, kaip ir unguriai, murenos slepia savo dauginimosi būdus - yra netgi teorija, kad murenos neršia kartu su unguriais, Sargasų jūroje, o kita teorija net teigia, kad ungurių lervos, pasilikusios jūroje, ir tampa murenomis, tuo tarpu pakliuvusios į gėlą vandenį - tampa įprastais unguriais. Tiesa, pastaroji teorija atrodo menkai įtikėtina...
Natūraliomis sąlygomis murenos išauga iki 2-4 metrų ilgio bei 10-40 kilogramų svorio, nors dažniau pasitaiko truputį mažesnės. Kaip ir daugelis kitų žuvų, murenos gali augti visą gyvenimą, o išgyventi jos įstengia mažiausiai kelias dešimtis metų. Taigi, nors ir retai, bet pasitaiko dar didesnių egzempliorių, kai kada - net ir 6-8 metrų ilgio. Netgi nedidelė murena turi nepaprastai stiprius žabtus - gan nereti atvejai, kai pernelyg drasiems turistams - nardytojams, akvalangistams nedidukės (0,5-1,5 m ilgio, kelių kilogramų svorio) murenos nukanda pirštus. Didesnė (2-3 metrų) murena savo žabtais gali nukąsti netgi ranką. Tačiau ne tiek pavojingi jų tvirti žabtai, kiek nuodai - nors ne visos murenų rūšys yra nuodingos, kai kurių nuodai yra tokie stiprūs, kad net įkandus pusmetrinei žuviai, žmogus gali būti suparalyžuotas ir nuskęsti. Beje, tokių atvejų irgi nemaža - murenos plaukiančio žmogaus koją neretai palaiko žuvimi ir puola.
Labiausiai man įstrigęs pasakojimas apie murenas yra labai senas - esą dar Romos Imperatorius Kaligula ėmė auginti šias žuvis vienoje įlankėlėje, kur šerdavo jas nepaklusniais vergais. Dėl didžiulio kiekio maisto murenos išaugo milžiniškos, kaip tikros jūrų gyvatės, ir įmestus vergus suplėšydavo į gabalus, nutraukdamos kojas ir galvas. Kita legenda pasakoja, kad kažkurį iš imperatorių toms murenoms į tą pačią įlanką įmetė įsiutę vergai. Murenos nepajuto jokio skirtumo ir patenkintos surijo savo šeimininką. Reikia manyti, šios imperatoriškos murenos buvo tikrai ne mažesnės, nei kokių 5-6 metrų...
Ir pabaigai - dar vienas faktas: daugelis istorikų mano, kad Viduramžių legendos apie milžiniškas jūrų gyvates - tai pasakojimai apie murenas: kadangi šios išskirtiniais atvejais gali užaugti iki 8 metrų ilgio, senais laikais šios plėšrios nuodadantės žuvys galėjo jūreiviams kelti tikrą siaubą.
Prikabinti failai: |
murena_01.jpg [ 209.14 KB | Peržiūrėta 1278 kartus(ų) ]
|
murena_02.jpg [ 132.85 KB | Peržiūrėta 890 kartus(ų) ]
|
murena_03.jpg [ 24.35 KB | Peržiūrėta 2706 kartus(ų) ]
|
murena_04.jpg [ 25.88 KB | Peržiūrėta 1189 kartus(ų) ]
|
murena_05.jpg [ 102.83 KB | Peržiūrėta 2455 kartus(ų) ]
|
|