Balvonai, radau pati..
Ir pasidalinu..
Vakariečių sąmonėje musulmonės dažniausiai asocijuojasi su radikalaus islamo šalimis: talibų Afganistane, Wahabio Saudo Arabijoje ir porevoliuciniame Irane. Šių režimų šalyse moterys privalėjo ir tebeprivalo prisidengti veidus. Daugumai Afganistano moterų draudžiama eiti į mokyklą, nė vienai Saudo Arabijos moteriai neleidžiama vairuoti. Vis dėlto šios bendruomenės nėra musulmonų pasaulio norma. Egipto gatvėse patruliuoja moterys policininkės.
Jordanijoje daugumą medicinos mokyklos studentų sudaro moterys. Sirijoje apstu moterų teisininkių. “Moterys dirba, įgyja visokiausias profesijas ir net tikisi lygaus užmokesčio”, - sako Leila Ahmed, knygos “Moterys ir lytis islame” autorė. – “Nors atmosfera musulmonų kraštuose vėl tampa varžanti, jau nebeįmanoma džino suvaryti atgal į butelį”.
Vis dėlto musulmonės jaučiasi kaip marionetės politiniame žaidime: džihado atstovai vaizduoja jas kaip bejėges avis, kurias reikia saugoti nuo aplinkos, o JAV – kaip aukas, kurias reikia išgelbėti karinės intervencijos būdu. “Vyrai tuo naudojasi”, - sako palestinietė Rima Barakat. – “Jie slepiasi už moterų sijonų. Tai negarbinga, nesvarbu, kas tai darytų.”
Mokslininkai, tokie kaip Khaled Abou El Fadl, islamo teisės ekspertas, sako, kad tai – labai sena problema.
“Vakarai nuo seno naudojo moterų klausimą kaip ginklą prieš islamą”, - sako jis. “Tai prasidėjo Kryžiaus žygių laikais, po to – kolonializmo periodu, tęsiasi ir dabar. Musulmonų moterys dabar itin jautriai reaguoja į tai, kaip jos vaizduojamos abiejose pusėse.”
Veikiausiai feministė Doria Shafik jautė tiek arabų, tiek britų panieką, kovodama dėl teisės balsuoti Egipte ketvirtajame dešimtmetyje. Vis dėlto Shafik atkakliai siekė tikslo toliau ir galiausiai laimėjo 1956 m. “Dėkoju Dievui už tai, kad gimiau paslapčių šalyje”, - vėliau rašė ji. – “Užaugau palmių šešėlyje, dykumos paribiuose, regėjau nuostabią saulę ir būdama vaikas gėriau iš šventosios Nilo upės.”
Jei ateis laikas reformoms, būtent jos tas reformas ir padarys.Vat taip.