Drs, pagauk skirtumą tarp sisteminių ir nesisteminių klaidų - visa tai labai paprasta, o skirtumas - labai kardinalus.
Tipinės sisteminės klaidos:
Alyvinis angelas - pripainiojo dėl kažkokių priežasčių su dažais, atspausdino kelis spaudos lankus neteisinga spalva - rezultatas - kažkiek tūkstančių kitos spalvos pašto ženklų, visi yra pilnai atkartojami (jei būtume spausdinę tą laidą, žinotume, kaip tai padaryti tyčia).
Inverted Jenny - apvertė vieną ar kelis lapus, keldami nuo vieno spaudos preso ant kito - rezultatas - kažkiek tūkstančių ženklų su apverstu viduriu, visi yra pilnai atkartojami (jei būtume spausdinę tą laidą, žinotume, kaip tai padaryti tyčia).
Tre skilling yellow: vieną klišę, skirtą vienam nominalui, įkišo į kito nominalo formą - rezultatas - šimtai, o gal ir tūkstančiai ženklų, kurių spalva neatitinka nominalo, vėlgi, visi yra pilnai atkartojami (jei būtume spausdinę tą laidą, žinotume, kaip tai padaryti tyčia).
Tipinės nesisteminės klaidos:
Pakliuvo dulkė į presą, keli ženklai atsispausdino su nenumatytais taškeliais, bespausdinant dulkė nusitrynė, taigi, tiesiog turim kelis ženklus su klaida (nekokybiškai atspausdintus). Rezultatas nėra atkartojamas, galima gauti nebent panašų.
Spausdinant litografiniu būdu, klišės nusitrynė, todėl į tiražo pabaigą ženklai pasidarė neryškūs, pablukę. Rezultatas nėra atkartojamas, galima gauti nebent panašų.
Blogai ant perforavimo mašinos užmestas lapas, perforacija eina per pašto ženklo piešinio vidurį, rezultatas vėlgi nėra atkartojamas, galima gauti nebent panašų.
Šviežiai ištrauktą iš preso lapą su savo pirštais pačiupinėjo spaustuvininkas, dėl to atsirado dėmių. Rezultatas, kaip matome, vėlgi neatkartojamas, galime gauti nebent panašų.
Gali pastebėti, kad nesisteminių klaidų atveju net negali prognozuoti, koks tiražas buvo - daugeliu atvejų tai tiesiog klaida ir viskas. Tuo tarpu sisteminių klaidų atveju visada yra aiškiai apibrėžiamos klaidos susidarymo techninės sąlygos, leidžiančios pilnai atkartoti tokias klaidas.
Aišku, pasilieka slidi vieta, kur yra sąlyginė riba tarp sisteminių ir nesisteminių klaidų, paprastai visgi tokie daiktai priskiriami atmainoms:
Kregždutės "Pašpas" - viena klišė pažeista konkrečioje vietoje, susidaro ilgalaikė, lengvai identifikuojama klaida, kurios priežastis tegul ir pilnai atsitiktinė, tačiau atkartojama per visą tiražą, dar daugiau, ją nesunkiai būtų galima atkartoti ir tyčia.
Baltukai - išvis įdomus atvejis - visi surinkti skirtingais šriftais, todėl kiekvieną galima identifikuoti pagal lapo vietą. Kiekvieno baltuko nuokrypiai nėra atkartojami, tačiau matomi per visą tiražą ir jų skirtumų ribos yra būdingos. Atkartoti kiekvieno baltuko nuokrypio negalėtume, tačiau galėtume išleisti tiražą su tokio pat tipo bei stiprumo variacijomis.
Taigi, atmainas rinkti verta - visada gali žinoti, kad tai ne šiaip kažkoks neaiškus atsitiktinumas, o būtent kitoks ženklas bei iš anksto gali žinoti, kad jei tokią atmainą turi tavo kolega, tai tokią gal būt rasi ir pats. Tuo tarpu nesisteminės klaidos įdomios tada, kai tiri spaudos procesą, tačiau jos vis kitokios ir kitokios, dažniausiais atvejais - kiekviena nesisteminė klaida - tai tam tikras unikumas.
---
(beje, "niveliuoti" reiškia visai ne "lyginti", o "neigti" arba "ignoruoti" kalbant apie skirtumus (diskusijos kontekste), pagal tarpt. žodžių žodyną - "sulyginti, pašalinti skirtumus, suvienodinti").
O šiaip, siūlau atskelti šitą gabalą diskusijos - gausis visai įdomi tema apie tai, kas yra klaidos, o kas yra atmainos
