man visiškai tas pats buvo! (tik nedaunavau Cicino dainos(dainavau kai ką kitą)). linksmai pasivaikščiojau absoliučiai vienas Gedimino prospektu- visi slėpėsi tuo metu, o aš kiaurutėliai šlapia striuke ėjau atsipūtęs

darbe nusikaliau dar vieną pirštą. viskas. jei yra posakis, kad moteris vertina vyrą pagal jo batus ir rankas, tikrai esu žemiausioj pakopoj, nes rankos žaizdotos pūslės atsirado neįtikėčiausiose vietose (ant delnų visgi)

treniruotėje buvo ekstryyymas nors šaudyt per lietų yra stebėtinai malonu ypač eiti patikrinti taikinių. vėliau pastebėjau, kaip savo kūno šiluma pradėjau šildyti marškinėlius, o jie garuoti. irgi įdomu pamatyt

pavargau nuo gyvenimo.....oj kaip pavargau....

kas atsitiko?

Jurgi?????Alio!
Čia ne tavo nuotaika..
Skambink, jei kas Pasitarsim

Šiandien važiuodamas į darbą, mačiau antį su mažais ančiukais, ant šaligatvio prie sankryžos. Tos, kuri prie Kuro aparatūros gamyklos. Artimiausias vandens telkinys - visiškai neaišku, kur...

ai, tai ten ir aš esu mačiusi.. nors arčiau Valakampių tilto, tai gal nuo ten ir atklydo.. o šitie tavo matyti žygiavo į Vichy vandens parką

Ir vėl naktis,ir vėl žiūriu į žvaigždėtą dangų.Kaip pavydžiu mėnuliui kuris turi visas dangaus žvaigždes.Man visų nereikia,man užtektų vienos vienintelės žvaigždės-Tavęs.Deja nelemta šiai svajonei išsipildyt...Nors ir sakei,kad galim būti tik draugai,širdy ruseno vilties kibirkštėlė.Koks laimingas būdavau kai susitkdavom ir eidavom kur nors pasivaikščiot.Vaikščiojau kaip povas išputęs krūtinę,nes tu buvai šalia...Bet pasakei kad viskas baigta,kad myli kitą ir viltis numirė.Gerai sako kad viltis miršta paskutinė...Nors praėjo jau daug laiko ausyse vis dar skamba tavo žodžiai:viskas baigta...Sunku būdavo būt šalia Tavęs ir neapkabint,nepabučiuot,nepasakyt,kad myliu.Bet dar sunkiau dabar,kai nematau tavų akių ir šypsenos,negirdžiu tavo juoko...Bet žinai negaliu liautis Tave mylėti,ir mylėsiu Tave iki gyvenimo pabaigos.Noriu ir linkiu Tau būt tokiai laimingai,koks laimingas buvau aš,kai mes būdavom kartu...

Zinau, kad tu cia nebuni ir niekada nebusi, tau tai per zemas lygis, ne tavo stilius ir t.t. bet as vis laukiu ir laukiu taves, diena stengiuosi apie tave negalvoti, bet vakare... ech... vakare.... prisigalvoju begales darbu, uzsiemimu, kad tik nemastyti apie tai, kaip noriu tave matyti, buti su tavimi... bet matyt tai nelemta... Vis suku galva, ka cia sugalvojus, kad pasikvietus tave i savo namus aiskinant, kad nutiko tas ir tas, bet tu nepasiduodi, tarsi labai gerai mane pazindamas tu arba visai neatsakai, arba atsakai labai lakoniskai, bandai buti grubus... bet man vis tiek taves reikia... reikia labai... kaip zemei reikia lietaus, kaip jurai reikia kranto. As neprarandu vilties, kada nors buti su tavimi...