Va, dar viena, nepaminėta, bet kraštutinai išskirtinė laida - Mare Balticum, dailininkas Martin Morck (Švedija), vienas iš graverių - legendinis Czeslaw Slania. Tai vienintelė atkurtos Lietuvos pašto ženklų serija, atspausdinta metalografijos būdu. Tokios pačios serijos bukletais išleistos dar ir Latvijoje, Estijoje bei Švedijoje, o pastaroji ir nustatė tokius aukštus spaudos standartus šiems ženklams.
----
Drs, Kruopio Lietuvos vaizdai - irgi puikus pavyzdys, man jie patinka. Ale Jasilionytės ženklai, nors ir vienspalviai, irgi atlikti nepriekaištingai - mane ten neramina nebent tasai rudas vienspalviškumas. Beje, nukrypstant nuo temos - Kruopis buvo vienas iš FilOp įkūrėjų

Beje, pirmi angelai, kurių čia pats nepaminėjau - irgi puikus pavyzdys, kaip gera grafika gali būti realizuota netgi turint kraštutinai primityvias spaudos priemones.
O dėl tavo minėtos žymių žmonių serijos, pavirtusios mikimauzais - pilnai sutinku - ten pažeisti esminiai reikalavimai miniatiūroms - detalės turi būti aiškios, lengvai suvokiamos, nesvarbu, kokio smulkumo jos bebūtų, jos turi sudaryti visumą su pačiu ženklu - jame, skirtingai, nei plakate, nelieka vietos paskirą gyvenimą turintiems elementams. Tuo tarpu naujieji pašto ženklai su žymiais žmonėmis yra užgrūsti smulkmenikėmis, kurios tiesiog trukdo suvokti, kas ten vaizduojama, jau nekalbant apie karikatūriškus portretus.
Galų gale, apie 2007 varpines - lyginant su pirmaisiais atkurtos Lietuvos ženklais, jos nėra kažkas jau tokio, ale visgi tai geriau, nei tie perlai, pakliuvę į baisiausių ženklų skyrelį ir mano manymu, tai bene geriausiai apipavidalinta 2007 serija.
----
Beje, man tai visai patinka standartai su kaltiniais kryžiais - visai tokie dailūs, įsimenantys ir kažkuria prasme pratęsiantys senas lietuviškos grafikos tradicijas.