Tiesą sakant, nežinau net nuo ko pradėti... Tema labai kontraversiška ir daugelio nutylima, gal dėl to, kad Salomėja Nėris - tikrai geriausia lietuvių poetė... Žodžiu, nesigilinsiu į politinius ar meninius dalykus, o tiesiog šliūkštelėsiu kibirėlį kažkada atrastų pamazgų.
Daugelį metų Salomėja Nėris man atrodė, kaip trenkta idealistė-komunistė (gal nesveika, gal šiaip melagė...), bet, neabejotinai - išskirtinė Poetė. Taip, būtent Poetė iš didžiosios raidės. Sakyčiau, vienintelė Lietuvių Poetė moteris. Ir viena iš dviejų-trijų Poetų Lietuvoje. Jei rimtai, tai apie daugiau tiesiog nesusimąstydavau...
Susidomėjau Salomėja Nėrimi prieš kokius 6-7 metus, kai paaiškėjo, jog viena pažįstama besanti tolima Salomėjos giminaitė, o jos berods pusseserė, kurią irgi tekdavo matyti - dar ir Salomėjos dukterėčia, ar tai kažkas panašaus... Štai tada ir sužinojau įdomybių: pasirodo Salomėja Nėris besanti visos giminės (ir Bačinskų, ir Žemaičių) gėda. Tiesą sakant, visai ne dėl savo komunistinių iškrypimų, o dėl kitų priežasčių. Žinoma, oficiali vadovėlinė versija apie tai, esą, visi Salomėjos giminės buvo ir šiokie, ir tokie, ir anokie, tai tautininkai, tai šykštūs, tai dar kokie nors, neatlaiko kritikos: akivaizdu, kad žmogus, susipykęs su dešimtimis savo giminaičių, turi problemų savyje.
Dabar nedaug kas žino, tačiau Salomėja Nėris neretai buvo minima 4-ojo dešimtmečio lietuvių spaudojem ypač - po 1937, kai jai teko palikti darbą Panevėžyje, kur ji mokytojavo. Priežastis, dėl kurios teko bėgti iš Panevėžio - pasklidę gandai apie kažkokius neaiškius santykius su mokiniais. Vėliau spaudoje pasirodydavo nemažai straipsnių, pilnų užuominų apie girtavimus, kokainą, orgijas ir pan.. Visgi, įdomiausi buvo santykiai su moterimis - dar visai jaunute būdama, Salomėja įsimylėjo anokią Oną Šimaitę, kuriai ir rašė daugybę meilės eilių. Meilė ilgai neužgeso, tačiau kažkokios aplinkybės vėliau pasikeitė, taigi, Salomėja visgi ištekėjo. Tiesa, vyras taip ir liko antrame plane, po padu - ir gyvenime, ir šeimoje, ir politikoje - nulis. Sklandė gandai, kad net ir orgijose anas lieka ištvirkavimų stebėtoju, bet ne dalyviu...
Jau gerokai anksčiau (1920-1930) Salomėja Nėris buvo susipažinusi su grupe lietuviškų komunistų, anarchistų, poetų ir pan., kurių neformaliu lyderiu buvo tapęs anoks Liudas Gira. Pastarasis buvo labai kontraversiškas veikėjas - savo laiku dalyvavo organizuojant Laisvės kovas, vėliau, kaip Lietuvos saugumo darbuotojas, dalyvavo nukenksminant Lenkijos sąmokslininkus Kaune, o dar vėliau tapo vienu pirmųjų Lietuvos išdavikų, kartu su Justu Paleckiu, Petru Cvirka ir Salomėja Nėrimi vyko į Maskvą parvežti "Stalino saulės". Taigi, grįžtant prie reikalo - ko gero visiems besidomintiems tyliai žinoma, kad Liudas Gira buvo morfinistas dar maždaug nuo trečiojo dešimtmečio vidurio. Taigi, greičiausiai jo dėka Salomėja Nėris ir susipažino su kokainu bei, vėliau - morfijumi. Ir, žinoma, su populiariu to meto moterų narkotiku - barbitūrine rūgštimi (nuo jos, beje, mirė ir Merlin Monro).
Nesigilinant į politinę ir literatūrinę Salomėjos Nėries karjerą - jau 1936 Salomėjos neliteratūrinė šlovė Kaune tapo tokia didele, kad jai su vyru tiesiog teko bėgti į užsienį, Paryžių (oficiali versija - "mokytis prancūszų kalbos"), kad ir neturint iš ko pragyventi - dėl kasnakt vykstančių orgijų poete ėmė skųstis kaimynai, o policija ėmė įtardinėti, kad tai ne šiaip orgijos, o galimai ištisas bordelis. Per kokius metus aistros aprimo, tačiau 1937 į Kauną grįžusi Salomėja jau buvo ligota, "vaistus" nuo skausmo gerdavo kasdien, o vėliau - ir leisdavosi. Būtent tuo laikotarpiu visos giminės santykius su Salomėja nutraukė galutinai (prisiminkime įdomų faktą - naciai, okupavę Lietuvą, prie gausių Salomėjos giminaičių veik nesikabinėjo - tai, kad Salomėja dar 1936 buvo tiesiog išvyta iš savo tėvų namų, puikiai žinojo visi kaimynai).
Gal dar paskutinis štrichas (net nežinau, ar tikrai jo reikia) - okupavus Lietuvą, Salomėja metė savo vyrą ir greitai susidėjo su kažkokiu NKVD-istu, kuris, be viso kito, dar dalyvavo ir žmonių trėmimuose bei (ale tai jau gandas) - net ir sušaudymuose. Taigi, vargu ar verta abejoti, kad Salomėjos Nėries meilė komunizmui buvo tikra...
1945, jau pokario metais, poetės būklė pablogėjo tiek, kad vaistus tekdavo leistis kasdien po kelis kartus, o vėliau - jau neįstengdavo ir ant kojų atsistoti. Iki šiol neaiški Salomėjos Nėries mirties priežastis - oficiali versija - kepenų vėžys. Nuo kurio ji, atseit, kamavosi 10 metų (ar kam nors reikia aiškinti apie sirgimą vėžiu 10 metų???)... Artimesni žmonės žino, kad ji sirgo visai kitokia, negera liga...
Paskutinį kartą redagavo tractor 2007 Rugpjūtis 17, 02:39. Iš viso redaguota 1 kartą.
|