Šiandien Lietuvos Radijas transliavo labai įdomų, susimąstyti verčiantį Gintaro Aleknonio komentarą apie lietuvių kalbą visuomenėje... Aš daug kur sutinku su autoriaus mintimis, o jūs?

Gintaras Aleknonis

Neseniai Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu buvo tiriamas lietuvių kalbos ugdymo organizavimas bendrojo lavinimo mokyklose. Net 85 procentai pedagogų mano, kad svarbiausia visuomenės raštingumo mažėjimo priežastis – kompiuteriai, internetas, kitos naujos technologijos ir per jas plintanti anglų kalba, angliškas raidynas ir panašiai.

Ar ne pernelyg dažnai dėl savo dvasios negalių mes skubame kaltinti naują techniką ir technologijas? Devynioliktojo amžiaus pradžioje valsas buvo vadinamas lemtinga infekcija, po šimtmečio kinas smerkiamas kaip tikras blogis, naikinantis žmonių tarpusavio bendravimą.

Dar prieš penkiasdešimt metų rokenrolo mėgėjai kaltinti besimeldžią šėtonui. Šiandien mes taip pat skubame kaltę versti jei ne kitiems, tai bent aplinkybėms ir vaizduoti, kad lietuvių kalbai daugiausiai pavojų kelia globalėjimas.

Panašų kalbos tyrimą atlikus Čekijoje buvo padaryta kiek kitokia išvada – kalbai labiausiai kenkia tai, kad tėvai vis mažiau bendrauja su savo vaikais.

Ar besirūpindami kalbos tyrumu ir taisyklingumu, naujomis kalbos teorijomis mūsų kalbininkai nepamiršta svarbiausios kalbos funkcijos – būti žmonių bendravimo priemone. Pažvelkite, kuo tapo kalbos mokymas mokykloje – beraščių rengimu. Egzaminų užduočių pamatu tampa išimtys, sureikšminami kalbos periferijos dalykai, kuriuos abiturientas pamiršta kitą dieną po egzamino.

Kalbininkai neretai ragina skirti du kalbos stilius. Vienaip esą galima kalbėti kasdien su draugais, kitaip reiktų mintis reikšti viešumoje. Ar tai ne puikus mūsų visuomenėje klestinčio dviveidiškumo atspindys? O gal net skatinimas veidmainiauti? Su vienais kalbu vienaip, su kitais kitaip. Ataskaitoje rašau vienus skaičius, o savuose užrašuose atsiranda kiti. „Ant popieriaus“ gaunu vieną algą, o „vokelyje“ – kitą.

O kaip kalbėti politikui, besikreipiančiam į rinkėjus? O ką daryti mūsų specialiosioms tarnyboms, taip mėgstančioms kaupti slapta padarytus įrašus? Kaip joms viešumoje skelbti tikrai „žemojo“ stiliaus kalbas?

Kalba turėtų būti atvira ir nebijoti svetimųjų įtakų. Ji – gyvas ir gyvybingas organizmas, pati pasirinks, kas jai tinka, kas priimtina. Kuo daugiau žmonės mokės kalbų, tuo jie geriau supras gimtąją ir labiau ją tausos. Gal ne veltui gražiausi svetimžodžių atitikmenys kuriami ne Lietuvoje, o emigracijoje.

Uždarai kalbai, kaip ir uždarai visuomenei, visai nesvarbu, kas vyksta svetur, jai nerūpi kitų patirtis. Kaip pasakojo viena Londono teismuose vertėjaujanti tautietė, net Britanijon išvykę uždarbiauti lietuviai dažnai gyvena savotiškuose getuose, posovietinėje terpėje, kur dažnai bendraujama rusų ar lenkų kalbomis.

Ar skelbdami apie esą vis didėjančią anglų kalbos įtaką Lietuvoje nenorime būti madingi ir pasididžiuoti jau sergą pasaulio globalėjimo ligomis? O gal už tariamos Vakarų įtakos kažkas norėtų paslėpti mūsų atsigręžimą į buvusią erdvę? Juk naftos doleriais dosniai tepama Maskvos propagandos mašina rieda sklandžiai.

To paties Švietimo ir mokslo ministerijos užsakyto tyrimo rezultatai rodo, kad tik 23 procentai žmonių mano, kad kalba visų pirma yra bendravimo priemonė, todėl lietuvių kalbą turi teisę keisti ir kurti visi ja kalbantys žmonės. Nejaugi tai tikrasis mūsų visuomenės demokratiškumo rodiklis?

Svarbu gražiai ir taisyklingai kalbėti. Dar svarbiau – turėti, ką pasakyti. O svarbiausia – išdrįsti žiūrėti pašnekovui į akis.

ash visu pirma nekeischiau ten nauju rashybos taisykliu mol kad vaikams butu lengviau ... ir ishvis kai sutinki koki debila kur tipo kaliniu zhargonu shneka agirdzh loxs gaids ir panashiai tai norisi kad butu taisyklingos lietuviu kalbos konclageriai

Jo. Aš tai kai išgirstu tokius, tai susinervinu irgi. Kita vertus, kas man labai krito tame komentare - tai mūsų kalbos ir kalbininkų dviveidiškumas - viena kalba viešam naudojimui, o kita - bendravimui... Labai įdomus pastebėjimas, ar ne?

na ash nemanau kad tarmishka kalba teėn kaimuose mieėsteliuose tai negrazhu bet kai kalba perpinta barbarizmais ir visokiais ten naujadarais zeku stiliaus tai shlykshtu klausyt ...

"Ne žemės derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne šalies gražumu, ne miestų ir pilų tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia išlaikydamos ir vartodamos savo kalbą, kuri didina ir išliko bendrumą, santaiką ir brolišką meilę. Kalba yra bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją,- užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę." <M.Daukša>

Apverčiau visą biblioteką aukstyn kojom, kol radau šitą ištrauką..., bylojančią apie tai, jog visais laikais žmonės stengesi turtinti ir gražinti savo kalbą.Nerasi niekur nei mažytės tautelės, nei kokio žemės lopinėlio, kur žmonės nekalbėtų sava kalba, nepapildytų jos gražiais naujadarais kalbėdami.
Kas vyksta?
Tas pats, kas ir su mūsų kaimais.Kažkas griūva, kažkas prisikelia ir kitokioje būsenoje. Nesakysiu nieko apie sumažėjusį poreikį knygai, bet apie pačios knygos kokybę. Kokia knyga mieliau skaitoma?J.Baltušis, I.Simonaitytė,... ... ar verstiniai romanai, dalykinė literatūra.? Kur pamatysi (sąlyginai išgirsi)..gražesnę lietuvių kalbą?Visur pilna anglikonizmo.., lyg nebūtų normalių atitikmenų lietuvių kalboje. Pati susidūriau su Atviro Lietuvos fondo knygomis. Terminai terminėliai- pažiūriu į žodyną- ogi yra lietuviškas žodis!..Tauta..manau pataikauja .., o be reikalo..Mūsų patriarchas J.Basanavičius grabe turėtų vartytis, jei girdėtų mūsų kalbą, matytų, kuria linkme eina pokyčiai.
O gal taip turi būti?
Kodėl iš vidurinės mokyklos išeina beraščiai? Juk to paties mokėmės ir mes?
Manau. kad čia daug įtakos turi programų , o pagal jas -vadovelių sudarymo principai.Jei anksčiau mokymas buvo nuoseklus, dabar atsirado kompleksinis.Viena dieną mokosi veiksnio, kitoj pamokoj jau būdvardis. Jokios sistemos.Kitais metais tas pats, ta pacia tvarka, tik giliau..O kas lieka galvoje per metus?..Daug balasto...vaikai panardinti smulkmenose. Gi 10 kl. mokiniai dreba, laukdami iskaitos, pagal turinį labai sudetingos.
Turiu labai daug minčių, manau diskusijos metu ...išsakysiu jas.

Beje, ryt rašomas Nacionalinis diktantas..11 valandą galite pasitikrinti savo raštingumą, kam smalsu.Sako, kad šįkart jis bus diktuojamas lėčiau. Ir vėlgi- kam jis reikalingas?......Kad kažkuo užsiimtume?

Sunki situacija... Sakyčiau, problema ne tik kalbainiuose, ne tik anglizme, o daug labiau tame, kad šiuolaikinė valdžia (skirtingai nuo tarpukario) nesieja kalbos su valstybe, nemato, kad kalba - tai ir yra esminis mus siejantis veiksnys...

Pasekmė - išsikalinėjantys kalbainiai, kuriantys pseudolietuviškus fantazmus programuotojams, bet dviveidiškai, veidmainiškai slepiantys tikrąją situaciją. Baisu, kad jie slepia tai, net ir patys nesuprasdami, tačiau ta pati kalba tampa veidmainiškumo atspindžiu: oficiali lietuvių kalba viena, šnekamoji - kita...

Kita pasekmė - visi jaučia, bent intuityviai, kad kalba pastatyta į šuns vietą - taigi, niekam ji ir nerūpi...

hmz.. klausimas kam reikalinga lietuviu kalba... ? ogi.. mums visiems.. jei jau lietuviiai esame.. tai ir kalbekime lietuviskai..be imantrybiu... ir mums nesuprantamu... "nukrypymu" ..nuo lietuviu k.

Ppriežąsčių daug,bet internetas ir sms siuntimas daro neigiamą įtaką.Po vasaros atostogų mokiniams buvo skirta užduotis parašyt rašinį tema-atostogos,kaip jas praleidau...Mokytoja buvo pakraupus kaijai teko skaityt:vasara buvo lb gr,as i sese,varem kasdin maudyts ir t.t.
Ką norui pasakyt:per anksti vaikai dabar pradeda sėdėt prie kompiuterių,jie dar nemoka skaityt o jau rašo kažką.Tas pat su sms siuntimu daugelis is mūsų jas trumpina(kad tilptų į viena pranešimą),bet 9...11 metų vaikai iš įpročio taip rašo ir per pamokas...
Aš ne prieš IT pažangą bet vaikus reiktų labiau prižiūrėt,o ir mokymo programos sudarytos darželinukų lygio "specialistų"...