Nebuvo jokio rusų kareivio žūties, buvo tik kai kurių Nevzorovo (tokio politinių fantastinių filmų kūrėjo) fantazijų apie lietuvių snaiperius, šaudančius iš aplinkinių namų.
Aš tą vakarą buvau prie vyriausybės pastato, tai atsimenu, pirmiausiai išgirdom tolimą šaudymą, po kokio pusvalandžio atbėgo keli uždusę žmonės ir papasakojo, kad yra žuvusių ir sužeistų. Jie bėgo nuo pat TV bokšto. Žmonėms tikrai buvo šokas, nieks nesitikėjo, kad kareiviai šaudys į beginklius žmones.
Priežastis, kodėl išdrįso, buvo viena - prie TV bokšto buvo nedaug žmonių, tur būt, ne daugiau kelių tūkstančių, taigi, rusai tikėjosi, kad tiesiog išvaikys, baugindami. Bauginimui šaudė iš tankų į žmones tuščiais šoviniais (maždaug iki šimto metrų atstumu tuščias šūvis gali sukelti kontūziją ir apkurtimą, iki poros dešimčių metrų - gali tiesiog užmušti), švietė į akis zenitiniais prožektoriais (akies tinklainė išdeginama visam gyvenimui), šaudė aplinkui žmones trasuojančiais šoviniais, šiaip mušė automatų buožėmis. Tik į pabaigą ėmė šaudyti tiesiai į žmones, daugiausiai į kojas. Keli šimtai sužeistų - tai tie, kurie buvo sužeisti gan sunkiai - daugiausiai šautinėmis žaizdomis, į kojas, kontūzyti, apakinti. Lengvų sužeidimų patyrė dar daugiau žmonių.
Tą patį vakarą, kiek suprantu, ruošėsi pulti ir parlamentą, tačiau žmonių ten budėjo tiek, kad bet koks puolimas būtų nusinešęs ne kelioliką, o keletą tūkstančių gyvybių - matyt todėl ir susilaikė.
|