1918, I-ojo Pasaulinio karo pralaimėtoja Vokietija pakliuvo Laimėjusio Antantės bloko kontrolėn. Viena iš Antantės perimtų teritorijų tapo Klaipėdos kraštas.
1919 Versalio sutartimi Vokietija atsisako Klaipėdos krašto, tuo tarpu Lietuva jo paprašo, kaip nuo seno lietuviškos žemės.
1920 Versalio sutarties nutarimai įsigalioja, Klaipėdos kraštas įgauna savivaldą. Tuo pat metu išleidžiami ir pirmieji Klaipėdos krašto pašto ženklai - prancūziškų pašto ženklų perspaudai su užrašu "Memel". Kartu pradedami naudoti ir vokiškų ženklų perspaudai su užrašu "Memel-Gebiet". Pašto ženklų nominalai nurodomi markėmis.
1922 Mažosios Lietuvos gelbėjimo komitetas, sukurtas Antantės šalių bei palaikomas Lenkijos bei Vokietijos vyriausybių, pasiūlo sukurti laisvąjį uostą Klaipėdą (Memel).
1923 Lietuva paskelbia apie Klaipėdos krašto prijungimą, greitai išleidžiami ir perspausdinti Lietuvos pašto ženklai su užrašais "Klaipėda (Memel)", paskui išleidžiami ir originalūs ženklai, o dar paskui - išleidžiami originaliųjų ženklų perspaudai su nominalais lietuviška valiuta (litai, centai).

apie 10 metų teprabuvęs Lietuvoje, Klaipėdos kraštas vėl tapo reikalingu Vokietijai, ten prasidėjo nacių bruzdėjimai ir greitai Lietuva buvo priversta Klaipėdą atiduoti. Hitleris teišskyrė Lietuvai atskirą laisvą Klaipėdos uosto zoną... Ar Vokietija, susigrąžinusi Klaipėdą, išleido ten specifinius ženklus, negaliu pasakyti.

Sumoje pašto ženklų Klaipėdos kraštas turėjo apie 100, gal daugiau, daugumos nominalai (išskyrus paskutinius perspaudus) - markės, pfenigiai, didžiausią dalį sudaro prancūziškų ženklų perspaudai. Yra ir ženklų su dvigubais perspaudais - ant prancūziškų perspaudų užspausdinti užrašai "Flugpost" ("oro paštas"). Klaipėdos kraštui neretai priskiriami ir kai kurie kiti Vokietijos žemių bei Prancūzijos ženklai, su papildomai užspausdinta raide "M", pvz., Aukštutinės Silezijos perspaudai. Ar tai tikrai Klaipėdos ženklai, tvirtinti negaliu. Taip pat nesu girdėjęs ir apie neperforuotus Klaipėdos ženklus - kadangi tai daugiausiai buvo perspaudai, jie buvo daromi jau ant perforuotų ženklų.

Taigi, tiek apie istoriją, o apie kainas ir padirbinius pasakyti sunkiau. Klaipėdos (Memelio) pašto ženklai vertinami šiek tiek labiau, nei Vidurio Lietuvos (Litwa Srodkowa), tačiau kainų skirtumas nėra kritinis - dažniausiai tai 1-5 litai už ženklą, tik kartais būna brangiau. Atmainų kiekis ten gerokai mažesnis, padirbinių irgi lyg ir nėra, nors, kaip ir Vilniaus krašto atveju, teko girdėti apie pokarines fantastines laidas.

dyyyyyrst...tik dabar teuzejau....Kazko nevisada raudonus pauksciukus rodo....ant nauju temu.
Nagi labai idomu:))) puikus zenklai..)))
Ponas Hitleris lankesi Klaipedoje ir kalbejo is balkono teatro aiksteje liaudziai...
Kodel Klaipeda Memel?
Ten, ilankeleje, augdavo labai daug vandens leliju..o jos vokiskai kazkaip panasiai Mumel...(su dviem taskuciais u) ...Va sako, is to kiles toks pavadinimas..))

Taigi, pora papildymų: visų pirma, Scott kataloge, bent jau 2005 metų pabrėžiama, kad visiems be išimčių Klaipėdos krašto ženklams yra išleisti kokybiški falsifikatai, todėl reikia būti atsargiems, tikrintis pagal katalogus ir nesitikėti, kad kokiame nors kataloge nepaminėta modifikacija - tai retenybė: greičiau tai gali būti falsifikacijos požymis.

Taip pat, apie tai, kas buvo po to, kai Hitleris užgrobė Klaipėdos kraštą: labai greitai buvo išleisti neoficialūs užspaudai - "Das Memelland ist frei" ("Klaipėdos kraštas yra laisvas") bei "Wir sind frei" ("Mes esame laisvi"). Beje, antspaudas "Das Memelland ist frei" buvo masiškai naudojamas kaip papildomas užspaudas, dedamas ant laiškų paraleliai pašto antspaudams. O užrašas "Wir sind frei" buvo plačiai naudojamas ir kituose Vokietijos užgrobtuose kraštuose, pvz., Sudetuose (Sudetenland, Sudeten, Asch), Čekoslovakijoje (Bohemija ir Moravija, Bohmen und Mahren, Cechy a Morava). Klaipėdos krašte buvo ir kitų panašių perspaudų ir antspaudavimų - sunku pasakyti, kiek.

Visgi, sprendžiant iš visko, bent jau perspaudai buvo neoficialūs, sava iniciatyva vykdyti įvairių pašto skyrių darbuotojų, paraleliai galiojo ženklai be perspaudų, taip pat - ir Vokietijos pašto ženklai. Matyt todėl šios perspausdintos laidos nėra minimos Scott kataloge.

Va toks vat gražuolis infliacinis laiškas, siųstas iš Klaipėdos. Banknotai tuo metu buvo pigesni už bet kokius vokus ar atvirukus, taigi, būdavo tokių dalykų

Ebay aukcione šis daiktas kainuoja nemažai - viso 425 doleriai.

Tas kartais "brangiau" taip kartais stringa gerklėje, kad nežinai žmogus ką daryti. Tai kai pasigilinau, tai Centrinė Lietuva kainomis nublanko. Gal kiek brangesni perspaudai ant lietuviškų Berlyno laidų ženklų.

Kaip pvz. Memel. 1923 m. žaliu dažu perspausta laida Scott N83-86 (MNH 825 / U 5,100). Ir visa tai doReriais. Tie patys pagal Michel įvertinti MH 670 Eu / U 7,000 Eu, jau nekalbu, kad tai eurais, tai dar sugalvojo, kad yra du šių ženklų tipai. Tai II tipas dar brangesnis. Nors apsiverk ir nusišauk .

Beje, dažnai antspauduoti yra breangesni nei "švarūs", o tai jau leidžia mums kiek ramiau žiūrėti į padirbinėjimo klausimą. Nesakau, kad nepadirbinėja ir pastarųjų. Tiesa sakant neseniai pradėjau po truputi kaupti ir šiuos ženklus. Žiūrėsim kas čia man gausis, nes prasčiausiai kolkas sekasi su prancūziškaisiais.

Na jo, rašiau, kai dar buvau gan miglotai susipažinęs su Klaipėdos pašto ženklais... Tuo metu man atrodė, kad kainos lyg ir didesnės, bet saikingai... Ale jooo... Ir kiek ten tų atmainų atmainėlių atmainyčių, o dar infliacija gi tuo metu buvo - ženklai kas mėnesį perspausdinami... O ir valstybės gi trys netgi leido tuos ženklus, žodžiu, magija ir mistika.

Beje, nesutikčiau, kad Vidurio Lietuva nėra brangi - jei prisiminsime anuos lenkų perspaudus ant lietuviškų ženklų, tai kainos irgi kandžiojasi Nors, aišku, tie originalūs lenkiški ženkliukai, gaminti Vilniaus tualetinio popieriaus fabrike (gamybos vietą spėju iš spaudos lygio) - tikrai kaina nepasižymi

Apie tualetinį čia man patiko

tokio dar nebuvo