Atgaivinu temą ir kviečiu senus bei naujus chatininkus pasidalinti savo mintimis


Gija, kurios nėra

Saulėlydis jau kvepia trupiniais,
kuriuos netyčia palikai ant mano virtuvinio stalo,
kurį nupirkome kadais sutaupę grašių.

Lakštingalos tyriausioji giesmė dabar man primena
tuos saldžius bučinius,
kuriais aš maitinausi tartum kūdikis
prie motinos krūties.

Bet kūdikiai suauga išsiurbę syvus,
palikdami placentą ant purvinų grindų.
Ir visi įkalčiai yra nuplaunami akimirksniu.

Nelieka nė menkiausio įkalčio,
nei trupinėlio, kad surasti.

Nelieka praeities.
Liko tik dabar.

2008 04

Gal ir neliko tos bevardės praeities,
O ir vaikai maitinti motinos suaugo.
Ir skonio jau nepamena krūties,
Nebenuliūsta pamatyto žilo plauko.

Tik ateitis nesipiešia, nebėr spalvų,
O gal to įkvėpimo, ar kūrybinės gyslelės.
Neišsigąstame nukritus metams ant galvų,
Negaudom drugio margaspalvio iš pievelės.

Džiaugiesi tuo ką iki šiol užgyvenai,
Nurašom viską nekantriam laukimui.
Bus ateitis: Keleliai, kloniai ir kalnai,
Miglotą rytdieną palieki pataisyt likimui....

Irma

Gatvės pražydo rudeniu. Ir pabiro margaspalviai lapai po kojom. Vaikščiodama jais girdžiu kažkokį šiurenimą, šnabždesį. Gal tie auksiniai pametinukai nori man kažką pasakyti? Paimu kelis ir klausau: čiūžt čiūžt .. Delnas sušyla, Ach, jie tik norėjo arčiau žmogaus pabūt. Gal todėl lapai krenta?
Kvepia rudeniu.

Nuėjęs gyvenimo kelią,
Sustojau, apsidairiau:
Visur gėjai galvas kelia -
Prie ruso man buvo geriau.

Visi mane mažą mylėjo,
Kai aš dar ant puodo dariau.
Net šūdas tada nesmirdėjo -
Prie ruso man buvo geriau.

Gyvenimas mano žydėjo,
Kai basas mokyklon ėjau,
Jie man komunizmą žadėjo -
Prie ruso man buvo geriau.

Aš savo galvos neturėjau,
Bet viską, ką liepė, dariau,
Kadangi galvot nereikėjo -
Prie ruso man buvo geriau.

Už darbą nedaug man mokėjo,
Dažnai nosim žemę ariau,
Bet kai iš šalies prisidėjau -
Prie ruso man buvo geriau.

Su savo aš boba gulėjau,
Ir svetimą dar padariau.
Kadangi tada dar galėjau -
Prie ruso man buvo geriau.

Ir kiek gi galiu aš kartoti:
„Prie ruso man buvo geriau“
Einu už Uspaskį balsuoti,
Nes aš kaip pilietis miriau.

Setai Bravo pralinksminai.
Ech kaip seniai aš čia buvau

irma ant kilimo

Atėjo Irma ant kilimo ir kažką atsinešė

Viskas iš naujo

Tėvynė pasitiko mielu saulėtu dangum,
Gaivus, vėjuotas kvepiantis birželio rytas
Taip noris pasisveikint su kiekvienu sutiktu žmogum
Labai sunku, gyvenimas sugriautas, suardytas

Dairais aplinkui, rodos viską keistum,
Lyg iš kitos planetos būtum nusileidęs
Esi per menkas, kad lyg dievas mokytum ar teistum
Visiems už viską jau seniai jauties atleidus

O kas toliau, kur dėtis ir kuriuo keliu pasukti,
Visi aplinkui sėja kelią šypsena ir patarimais
Vieniems atrodo, kad neverta čia ilgai užtrukti
Atrodo mestum viską ir nubėgtum vasaros arimais

Jei jau saulėtekis gyvenimo sunkaus artėja,
Ir tai bausmė dievulio už kažką ką padariau.
Jei nieks nepabara, nemoko, jeigu niekas neįspėja
Aš patylėsiu, nusileisiu, kad visiem butų geriau...

Čia nieko asmeniško, tiesiog laisvalaikio pamąstymai