Man tai kazkaip keistai skamba tokis pasakymas:''durniaus pavara ijungti'':D.Kam tas atsiribojimas nuo situacijos?!Geriau jau,kaip sakiau,o ir Ziema ta pati sake-zvelgimas i situacija is sviesios puses,kad nedrebetu kojos ir koks parkinsonas neissivystytu:D.

Kaip tik i tema dar panudau toki smagu filmuka prikabinti.Jei pajauciu,kad stresas ima pulti,pradedu niuniuoti ) :

Na negi turi viskas skambėt, kad būtų kažkam nekeista?
Manyčiau, kad niūniavimas , pajutus stresinę būseną , kad kojos nedrebėtų ar parkinsonas nepristotų, - tai ir bus "durniaus pavaros "įjungimas - nutolinimas dirbtiniu būdu!
O iš esmės viskas priklausys nuo žmogaus jautrumo, charakterio, galimas daiktas, net nuo to, cinikas ar flegma , ar dar koks esi . Vienas jautrus tik tam, kas jį patį asmeniškai veikia, kitas gi- perkošia per save visas pasaulio nuodėmes, apokalipses ir kitokias kataklizmas, Laukine.
Jo, yra nuomonė: ko stresuoji, jei stulpą nuvertei?galėjai nuversti du, o dabar- tik vieną!

Siaip tai tas ''durniaus ijungimas'' man rodosi toks pats nesveikas,kaip ir pernelyg didelis polinkis i stresa.O stai saikingas nerimas gali buti puikiu akstinu kurti ir tobuleti.Zodziu,visame kame reikalingas balansas.
Beje,nejaugi tikrai manai,jog sviesus zmogaus poziuris gali buti dirbtinas?Ne,asha,tatai naturaliai is sirdies randasi .
Nera gyvenime padeties be iseities .

Vistik , kaip čia besakytume, taip, realiai kiekvienas stresą pergyvena savaip, sutinki?
Ar stresas visada ves į tobulėjimą- klausimas, ir nemažas : žiūrint kokio pobūdžio jis?- vienam kalbą atima ir tarsi paralyžiuoja (tada nieko gero nelauk), kitam- taip, spyris šiknon judėt į priekį, net naudinga. Bet stresas nepasirenkamas ir jo stiprumas taip pat , kaip ir streso priėmėjas nepasirenkamas - viena, tai nerimas dėl egzaminų ar dėl neįvykusios kokios priemonės, ir visai kas kita, kas būna netikėta, trinktelta tarsi iš giedro dangaus, tai, ko žmogus momentaliai, kaip esame įpratę galvoti , negali suvokti, nei kas atsitiko, nei kodėl, net pamiršus, kad kokia nors išeitis rasis visada!
Kas tai "durnumo pavara?".. mano žodžiais, paprastas autotreningas savigynai, savisaugai, norint išvengti nedidelio streso pasekmių. Nebūtinai laukti, kol kas pasakys: "Neimk į širdį, tai niekai", galima šito pasiekti ir pačiam .
Na, o kas lemta išgyvent, tas lemta- nė vienas čia nebus pirmas ir nei vienas nebus paskutinis.

Tai kaip cia pagal Tave gaunasi-ne Tu renkiesi emocijas,o emocijos renkasi Tave?
Oj ne,asha,ne .

Aplanko, aplanko stresai kaip tyčia ir mane, tik ne apie save aš čia...
O šiaip labai įdomi mintis ką tik gimė iš to , ką pasakei: stresas ir moteris- kas ką?
Iš čia išplauktų dar vienas klausimėlis- kas tokia (apibrėžti kaip)-stipri ir geležinė moteris šiandienos visuomenėje?
Tai kaukė ar realybė, žinant kas toks stresas ir kokios būna jo priežastys? (internetuos nučiupau paveikslą-lentelę)

Lentele tikslinga,bet nieko naujo neparodanti,nes streso priezastys sioje temoje jau buvo minetos.
O kad moteros labiau linkusios pasiduoti stresui,tai jo,jo,taip sako ir buna pasitaiko.Ale as sakau,kad motera irgi zmogus,tai reiskia,kad ji islikdama moteriska taip pat turi galimybe stresa kontroliuoti.Tad Tavo nerimas,asha,nera beviltiskas .

Ne tik galimybę, bet ir valią. galimybė- tai utopija, arba šansas- tai gali būti, gali ne.

p.s. prisiminiau vienos kolegės pasakymą: kad ir po apačia, bent ant viršaus...