Yra žmonių kurie per iš pardavimus važiuoja į Vokietiją (na bent jau seniau tikrai) apsipirkti, žinoma, važiuojama grupelėm. Jiems atsiperka kelionė, nusiperka tikrai kokybiškų rūbų, kurių Lietuvoje retas turi.

Tas tiesa, vokiški rūbai geros kokybės. Ir marškinėliai, ir džinsai, ir avalynė bei apatinis trikotažas.
Kainos truputį kandžiojasi, bet tai atsiperka kokybe ir patvarumu.
Jei kalbėt apie rūbus iš antrų rankų, tai gerų rūbų galima rast komiso parduotuvėse.
Kainos aukštesnės, nei dėvėtų rūbų parduotuvėse, bet ten jau rinktinės prekės, visos tvarkingos.
Tik va, kažin kaip su rūbų dezinfekavimu yra? Juk juos gali būti nešioję visokie odos ligomis sergą žmonės. Čia turbūt patiems pirkėjams reikėtų pasitvarkyti parsinešus prekę namo.

Rizikuoju nuskambeti siek tiek snobiskai,ale man tiesiog einant pro sali,kvapas sklindantis is devetu rubu parduotuviu yra nemalonus.Kokius nuodus jie ten dezinfekacijai naudoja?Fui..
Beje,gal kada nors matete(kad ir per TV) kaip dirba ekstrasensai?Naudodami mirusio zmogaus ruba,jie sugeba nusakyti to zmogaus charakterio savybes,gyvenimo peripetijas ir t.t.Na,as nesu ekstrasense,bet deveti kito zmogaus ruba man asmeniskai butu nemalonu.Jau geriau siek tiek pataupyti ir nusipirkti nauja daikta,kuris bus tavo,o ne kazkieno.

Tai turbūt dalelė tokių rūbų, aišku, yra. Ir vistik žmonės perka ir nebijo to, esama net kategorijos, kas perka po 1 litą, kas po 5 renkasi, kas brangesnius.
Pardavėjos sako, kad šiandienai sumažėjo ir čia pirkėjų, trečdaliu.
O tų parduotuvių atsiradimą pas mus apskritai lėmė atsiradusios sąlygos joms atsirasti.
Ne tik rūbų, bet technikos, baldų, visokių rakandų, tame skaičiuje ir veidrodžių.
Kaip ten su tais veidrodžiais?

As suprantu,kad po pasauli Ponia Krize vaiksto ir zmones priversti kazkaip isgyventi,ieskoti kur kas pigiau.
Koki kompiuteri ar telika buna ir as is antru ranku pasiimu.Bet devetiems baldams ir rubams grieztai Ne sakau .

čia jau kiekvieno apsisprendimo (tiek finansų, tiek tikėjimo, įsitikinimų), požiūrio ribų ir pan. riekalas, ir aš sakau griežtą Taip ir tai ne krizės įtaka, nes turiu tikrai nemažą tokių apsipirkimų patirtį paskutinis džiaugsmas - vienoj sendaikčių parduotuvėj nukoviau puikiai užsilaikiusias fajanso ir glazuruotas keramikines lėkštutes (po 50 cnt, kitur už tokias prašo nuo 2 iki 10 lt), kai kurias iš jų panaudojau po gėlių vazonais. Naujos gėlių vazonų keramikinės lėkštutės kainuojam tarkim 4 litai ir tikrai jos nebūna išvaizdžios. Čia jau aš pabūsiu snobė:) Nepatinka man ta masinė gamyba, kai į darbą ateina 3 su tokiais pačiais kostiumėliais, jau nekalbu apie gatvę.
Aišku, lemia ir kaina už tą patį daiktą. Lietuvoje drabužių kainos, kaip Fungas ir sakė, yra nesąmoningos. Kam mokėti 300 litų už kažką, kai galima už 30? ir tie 300 nebūtinai lemia naujo drabužio ar kito daikto kokybės ar, kaip čia buvo pasakyta, mielumo kas galėtų paneigti, kad tarkim naujas švarkelis bus geros energetikos, jei jį sukirpo, siuvo ir pan. žmogus su mintimis, kurios tikrai nebuvo tokios gražios?:) arba koks vargšas 12 metų kinukas? ir tarkim, kodėl baugu pirkti nenaują fotelį, jei su mielu noru perkam nenaują automobilį? (čia nesigilus į finansus, o į tą vadinamą energetiką). Aišku, čia galim veltis į visokias kitas peripetijas:)
tad aš asmeniškai daug ką renkuosi iš antrų rankų - tiek drabužius, tiek baldus, tiek indus, tiek papuošalus, tiek daugelį kitų dalykų. Kaip sakau, suteikiau antrą šansą gyventi:) kat ir katinuko su nudaužta ausyte statulėlei Iš dalies dėl to jis yra man asmeniškai mielesnis negu made in china:)

''Suteikti antra sansa gyventi''..skamba graziai .
Statuleles is antru ranku ir as nusiperku.Ant ju nei sedesi,anei ant kuno devesi:).
Kas liecia ''made in china'' cia jau atskira tema.Pas juos ten kiekybe atstoja kokybe.Perkamas rubas turi buti kokybiskas ir patvarus.
Galiausiai sutinku,tai kiekvieno asmeninis reikalas.

Ir man. Jei renginiui ruoštasi mėnesiui, o susirinkom 4 vienodai štampuotos- nuotaika pagadinta , ir tas rūbas pasmerktas žlugti spintoje , net jei pats naujausias.
Pramonės įmonės ir įmonėlės nesistengia valdyti štampuotės pertekliaus, štai kur bėda ir daugybės žmonių kelio į tas parduotuves priežastis.
O šiaip viskas, kas iš antrų rankų, man patinka ne tik pirkimui, bet ir ,turint laiko, pasižiūrėjimui. Tiek turguose, tiek parduotuvėse - visada mėgau ir mėgstu kapstytis po senienas ir spėlioti apie žmones, kas kuo buvo, kuo užsiiminėjo.
Na, o jei ką nusižiūri ir sugalvoji pirkti, tai pati geriausia vieta pasitikrinti, kiek talento beturi deryboms, o tai mano hobi.. Pirmas klausimas: ar čia derimasi?