„NusiŠypsokite!“ – ir mus tuo metu sukausto įtampa. Spragt!
Ir nuotraukomis dažniausiai esame nepatenkinti: mes sau nepatinkame, esame nusivylę, nors kiti nemato nieko blogo.
Kodėl taip būna?
Yra visokių priemonių nuimti dėmelėms, raukšlelėms, šešėliams, bet vis vien fotografijos nepatinka, atsirenkam iš krūvos tik kelias.
Daug kas sako: „Kaip aš nemėgstu pozuoti, šypsotis, kaip nepatinka visas tas triukšmas fotosesijos metu aplink“. Tikrai, nulaikyt emociją ilgiau kaip 30 sek. ne taip paprasta. Net daugelis žvaigždžių privengia fotografavimosi. Mda, kaip dantų taisymas.. O kur dar komandos: pasisuk, žingsnis kairėn, dešinėn, atsitiesk! Yra žmonių, kurie fotografavimo metu tiesiog nusisuka! O ir spauda skalambija apie poveikį per fotografijas- užbūrimus, visokius spėjimus, žodžiu, kad per nuotrauką galima paveikti žmogų!Specialistai teigia, kad per fotografavimą žmonės yra labiau apžiūrimi, o paskui spragtelėjimas, primenantis šūvį. Nelabai malonus jausmas. Nufotografuoti- tai reiškia tam tikram laikui valdyti žmogų ir įsiskverbti į jo intymųjį pasaulį. Irgi gebėjimų reikia - atskleist žmogaus gražiąsias puses.

Tad kas jums labiau patinka-fotografuoti ar fotografuotis?
Kokią reikšmę turi fotografijos asmeniškai jums, kur jas laikote? Kodėl?

as tai labiau megstu pats fotografuoti kitus,nei buti fotografuojamas(ypas jei kas fotkina su muiline):))) "sypsokities!tuoj neisskris pauksciukas" sakau tik kai fotkinu pulka zmoniu.per mano darbo metus pasitaikydavo yvairiu zmoniu-vienam net nieko sakyt nereik-kitam galvoji ,kad geriau butum nieko nesakes(dar blogiau iseina):))).seip nelabai megstu daryti porterus.
o cia patarimas norintiems padaryti geresnias nuotraukas-tiesiog nesakykit kad "tuoj fotografuosiu",o nufotkine pasakykit "jau nufotkinau" ir nuspauskit dar viena kita kadra,taip pat pora kadru padarykit pries "pauksciuka".yra visokiu "bajeriu":
jei turiu ilgesne fotosesija-baiges pasakau: "nu va,pasitreniravom-o dabar pradedam viska is naujo!!"-reakcija buna nuostabi:)) ir kadrai po sio sakinio buna labai geri.taip pat galit po nufotkinimo pasakyti "oj ,kortele pamirsau ysideti!!" ar dar kokiu nors bajeriuku susigalvoti

chmmm cia kaip is "fungo pamoku" gavosi:)))

Pas linksmą ir nuotaikingą fotografą maloniau ir fotografuotis;) Tu čia gerai sakai, bet štai dar ką pagalvojau:mažus vaikus gal ir lengviau fotografuoti, nei suaugusius. Didieji supranta, kad nuotraukos paliks ateičiai daugybei metų , žiūrės į jas vaikai, provaikaičiai. Tokia atsakomybė , kad atrodytum gražiai [tipo pats sau patiktum, galvodamas, kad ir kitiems patiksi - įsiamžini ir lieki kaip Dankanas Maklaudas tame laike, kokiame tave fotkino ].
Vistik fotografui tenka labai didelė atsakomybė.

aja aja tik nereik kaltinti fotkinancio,kad kiausiniai trugdo sokti

Jokiu būdu;)
Tai čia bus jau abiejų nuopelnas- teigiama, fotografavime juk dalyvauja du..- vienas- suprantantis kliento būseną, kitas- besistengiantis irgi jam padėti;)
Visgi foto lieka daugybei metų.
Koks požiūris į diskuose laikomus kadrus?
Kam teikt pirmenybę- nuotraukoms ant popieriaus ar ...? juk nežinom, kiek metų diskai gali išsaugoti informaciją.

amzino nieko nera.nuotraukos blunka,negatyvai braizosi,su diskais irgi visko gali atsitikti

Oi. Man patinka pozuoti. Ir fotografuoti taip pat. Nežinau. Mėgstu daryti grimasas visokias tai nuotraukos juokingos gaunasi

Man tai tikrai labiau patinka fotografuoti, nei fotografuotis. Kai nuotrauka daroma buitinė - nepozuojant, tai tada patinka, nes tai natūralu, paprasta O kai specialiai atsistoji, žiūri į objektyvą ir lauki sustingęs, tai nejauku