Taigi tipiškas atvejis, kai daroma belenkas, prisidengiant kova už žmonių teises ir pan.
O apie tai, kad tas teises gali turėti ir vieni, ir kiti, visai negalvojama. Pridėkim dar propagandas apie tai, kaip rūkantys nerūkantiems labiau kenkia nei patiems sau, visokius mitus apie tai, kaip nerūkantys moka už rūkančių gydymą (mokėdami antkainius už cigaretes?), etc....
Baisu yra tai, kad visi tie draudimai pagrindžiami daugumos nuomone, t.y., sakoma, kad iš mažumos (rūkančių) turi būti atimtos teisės dėl to, kad taip norėtų dauguma (nerūkantys). Manau, kad ši kovos prieš rūkymą akcija sėkmės atveju gali baigtis visišku tabako gaminių draudimu.
Tiesiog vienas iš tų atvejų, kai valdžia apgalvotai žaidžia politinius žaidimus pagal "kovos prieš blogį" scenarijų:
* Pirmiausiai supriešinamos dvi visuomenės dalys pagal kriterijų, kuris neturėtų kritinės įtakos valstybės stabilumui.
* Parodoma, kaip blogieji kenkia geriesiems.
* Tada imama rūpintis "gerosios" daugumos teisėmis.
* Blogieji gauna į kaulus, jų teisės apribojamos, jie baudžiami, etc..
* Gerieji nieko negauna, bet pasijunta pamalonintais.
* Valdžios reitingai pakyla.
Istoriškai panašiausia į dabartinę kovą prieš rūkymą buvo kova prieš "žolę", kai berods apie 1930-uosius JAV buvo sukelta milžiniška propagandinė kampanija apie tai, kaip "žolė" išveda žmones iš proto ir tie žmonės tampa manijakais-žudikais. Iki tol ta pati žolė buvo legali ir pardavinėjama kartu su tabaku. Kampanijos prieš žolę tikslas buvo paprastas - nukreipti visuomenės dėmesį nuo ekonominės krizės. Visa kampanija buvo tokia sėkminga, kad apie "žolės" legalizaciją pradėta galvoti tik po pusės šimtmečio.
Labai panašų supriešinimą vykdo dalis partijų (tik ne taip sėkmingai), kurios kaimo ir provincijos gyventojus priešpastato miestiečiams, gana neseniai buvo greitai ir sėkmingai visuomenės priešais buvo paversti turgaus prekeiviai (mat neįtiko supermarketų savininkams), etc.
Kova prieš rūkymą - tik vienas iš tokių supriešinimo atvejų, istoriškai visai švelnus, ypač jei prisiminsime XXa. buvusius atvejus, ryškiausi supriešinimai - sovietinė kova prieš "turtinguosius", nacių kova prieš žydus, Pol Poto kova prieš miestiečius, etc. - tokie atvejai baigėsi genocidu. Bendrai, tarčiau, kad tai tiesiog negarbingos (iš esmės, nusikalstamos), bet sėkmingos valdžios manipuliacijos visuomene.