Mano sąmonė nesupranta elementaraus dalyko, kodėl jogai atsiriboja nuo tam tikros rūšies maisto, juslių dirgiklių ir pan. kai šiaip jau pasaulis yra visuma tų dalykų. Suprantu, kad atsisakius tam tikrų dalykų įmanoma įsileisti daugiau šviesos, bet tai yra nenatūralu. Man atrodo, kad jie pasirenga lengviausią variantą, jis reikalauja tik valios pastangų. Nesakau, kad turėti stiprią valią yra lengva, tiesiog mano sąmonė nesupranta, kodėl jie negali turėti harmoningos būsenos neatsisakę viso to. Negi nėra pasaulyje nei vieno žmogaus, kuris sugebėtų būti harmoningas nepabėgęs nuo pasaulio (bėgimas, šiuo atveju lengvas maistas, dirgiklių išgyvendinimas iš savo gyvenimo)?
_________________ Si vis amari, ama (Seneca) – Jei nori, kad tave mylėtų.......pats mylėk
|