Vikingas rašė:
nu teze "isheivija pasakojo|" manes neitikina nors tu ka.... gal ir buvo shliundra narkomane bet nors koki svaresni irodyma pateikite... kad stalino saule vare parvezht tai chia visi zhinom del to nieks nesiginchija bet del kvru tai bukit malonus ka nors itikinamesnio....
Viki, tu šaltinį turi visai šalia, nu tingi pasiklausinėti..
Blemba, informacija čia man- kaip romanas koks. Na bet paskaitykit.
Salomėjos Nėries biografiją atsargiai rašė net jos biografas-V.Areška. Sudėtinga asmenybė ji šiaip jau. Galima būtų pasakyti-
ji- moteris, ir viskas tuom pasakyta.. :) Tektų analizuot moters psichologiją įvairiais aspektais plačiai, plačiai...
Štai tik žodžio ku*** nesakyčiau ir nesakiau ..Geriausias šaltinis- jos dienoraščiai ir liudininkų atsiminimai bei eilės. Nes kiekvienai meilei skirtos eilutės. Todėl ir palyginau ją su drugeliu- įsimylinti, nemylima, pati mylinti, mylima . Femme fatale..
Gražu, kai myli, kartais ta meilė išeinanti į pražūtį..Jai ji atsiduoda visu kūnu ir siela, pataisykit, jei ne taip- ji labai jautri asmenybė ir į tai žiūri rimtai, kartais negalvodama apie pasekmes..
Jonas Grinius, teologijos fakulteto studentas -meilė jam įsiveržia į jos gyvenimą , kaip pasmerkta, tą ir pati ji supranta..
Svaigina, kvepia jazminai
Ar tu žinai, ar tu žinai
Kad aš tave labiau už dangų ir pasaulį
Myliu? -
Tu vienas mano dievas, mano saulė.*
Viena man galvą degina idėja:
Tu – Jonas – o aš –
Salomėja –
O, tavo išdidžią galvą aš nukirsti įsakysiu.
Tada bučiuosiu ją ir baltomis lelijoms apkaišysiuDraugavo ji ir su tokiu Pijum Glovackiu, kuris buvo ilgą laiką kalinamas. Eilėraštis ,,Laiškas į kalėjimą“ skiriamas jam. Meilės motyvai atsiranda S. Nėriai įsimylėjus arba praradus meilę. Todėl meilė visokia: kantri, veržli, pikta, įžeidžiama, aštri.
O meilė, neapgalvota meilė šveicarui prof. Juozui Eretui turėjo ir jam pasekmių, tolygių ultimatumui: arba baigti istoriją ir gyventi su savo šeima, arba prarasti darbą Lietuvoje. Daugelis kalbėjo apie jos susižavėjimą Vincu Mykolaičiu-Putinu ir mažiau žinomu kitu jaunuoliu.
Naujos meilės pobūdį dar ryškiau atskleidžia S. Nėries eilėraštis "Valkata", kuris buvo skirtas B. Zubrickui. Ten poetė rašė:
Kaip sacharose vėjas laisvūnas —
Visagalė jo smuiko daina.
Ji nupirko ir sielą ir kūną
Savo magiškų burtų kaina.
Panorėk — aš nueisiu į dangų!
Ar nužengsiu juodan pragaran!
Dėl tavęs ne vien mirt pasirengus, —
Bet gyvent ir nemirt amžinai!Tas tai buvo moterų širdžių specialistas ir žadėjęs Nerį vesti. Kaip tik čia tas laikotarpis, kai keičiasi S.Nėries pasaulėžiūra. Žadėjo net nusižudyt..
"Gal šitos vilties sudužimas ir buvo pažadinęs poetei savižudybės mintį, nes savo eilėrašty "Paspausiu šaltą plieną" ji rašė:
Melu kvėpuojam čia, melu čia siela minta,—
Tai gal mirtis iš melo išvaduos?!"
[remiuosi DR.Griniumi, Aidai]
Karo metais atsiranda Ufoje toks Veržbiliauskas ar Vežbilovičius, su kuriuo ji susituokia, neaišku tik kodėl-gal dėl paramos- o vyras gyvas Lietuvoje. Tada jos pavardė 1942 m. Maskvoje užregistravus civilinę santuoką, naujame pase buvo įrašyta Veržbilovska Serafima Semionovna. Juridiškai ši santuoka lyg ir turėjo negalioti, nes Salomėja nenutraukė civilinės santuokos su Bernardu Buču, užregistruotos 1936 m. Paryžiuje. Mat Lietuvoje tuomet buvo leidžiama tik bažnytinė santuoka. Dvi santuokas skyrė fronto linija ir gandai, kad neva B.Bučas Lietuvoje sušaudytas.
[Paskaitinėjau Aidus, bernardinus, ziniukus].
O grįžusi į Lietuvą, be jokių skrupulų ir fomalumų grįžo gyventi pas pirmajį vyrą Bernardą Bučą.
Tiek apie jos meilę. O komentuot ką ..
Atsiprašau, kad daug.