aciuuuu.... ,web

Voras - vienas seniausių ir prieštaringiausiai vertinamų mūsų planetos gyvių. Kraupi jo išvaizda, plėšrus gyvenimo būdas visais laikais žmonijai kėlė siaubą ir pasibjaurėjimą. Didžiuma pasaulio kultūrų vorą siejo su Mėnuliu, drėgme, mirtimi, požemių pasauliu. Tuo tarpu juodojoje magijoje voras, anot L.Gutausko, "tylos kunigaikštis", laikomas žmogaus sielos sargu...


Tarantulai (lot. Theraphosidae, angl. Tarantula, vok. Vogelspinnen)

vorų (Aranea) eilės, Mygalomorphae poeilio šeima. Apima apie 900 rūšių, paplitusių Afrikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Australijoje, Pietų Europoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje.

Būdingas tarantulų bruožas - plaukuotas kūnas. Dydis svyruoja nuo 2,5 iki 30 cm. Tarantulams priklauso ir didžiausias pasaulio voras - didysis paukštėda, gyvenantis Amazonijoje. Daug tarantulų yra nuodingi, tačiau nei viena rūšis nėra mirtina žmogui. Kai kurios tarantulų rūšys ginasi išskleisdams dilginančiuosius plaukelius.

Kai kurios vorų rūšys, pavyzdžiui, paukštėdos, yra valgomos.




Didysis paukštėda (lot. Theraphosa blondi, angl. Goliath birdeater, vok. Goliath-Vogelspinne)
tarantulų (Theraphosidae) šeimos vorų rūšis, paplitusi Pietų Amerikoje, Amazonijoje.

Tai didžiausias pasaulio voras, užaugantis iki 30cm ilgio ir sveriantis iki 120 g. Patelės išgyvena 15-25 metus, patinai - 3-6 m. Spalva nuo tamsiai iki šviesiai rudos, kojos dryžuotos. Patelė padeda 100-400 kiaušinėlių. Gyvena pelkėtose vietose. Minta svirpliais, kirmėlėmis, kandimis, varlėmis, driežais, pelėmis. Įprastai paukščių negaudo, tačiau yra atvejų, kai paukštėdos pagaudavo kolibrius.

Žmogui didžiojo paukštėdos nuodai nėra pavojingi, tik sukelia skausmą įgėlimo vietoje.

Axeli...Pagarba, kad myli mano brolius!
Apie vorus labai gražiai čia, laike, papasakojo red, daugiau ir geriau nepridursi.
Tad mielai papildau, tikiuosi , red neprieštaraus.

viewtopic.php?f=9&t=1510&st=0&sk=t&sd=a

Yra net nuodingų vorų skyrius!
Bijantys vorų serga arachonofobija.
O šiaip yra toks originalus pasiūlymas.
Prieš Kalėdas galima netvarkytis kokį mėnesį ar du , paskui susiformavusius voratinklius nupurkšti sidabriniu blizgesiu- gausis nepakartojamas dizainas!

600 metru gelmeje

Japonijos zoologus nustebino netikėtas vietinio žvejo laimikis. Į Šizuokos miesto vandens parką atkeliavo retas gyvūnas, kurį iš gelmių specialistams padėjo ištraukti vietinis žvejys.
Anot zoologų, ši ryklio rūšis mažai ištyrinėta ir reta, nes egzemplioriai gyvena 600 metrų gelmėse, kur tamsu ir didelis slėgis.
Ryklį pastebėjęs žvejys labai nustebo, nes nebuvo matęs nieko panašaus. Jam pasirodė, kad gyvūnas - tai didelis išsigimęs ungurys, kurio burna pilna aštrių it adatos dantų.


Anot specialistų, klostuotasis ryklys išplaukė į jam nebūdingą gylį ir leidosi sugaunamas, nes serga ir yra prastos būklės. 1,6 metrų ilgio gyvūną mokslininkai įleido į didelį jūros vandens baseiną. Jie atidžiai stebėjo „gyvąją fosiliją“, kuri per šimtus tūkstančių metų mažai pasikeitė, filmavo kiekvieną ryklio judesį.


„Manome, kad filmuota medžiaga, kurioje būtų įamžintas šis gyvūnas yra itin reta“, - teigia ryklį prižiūrinčio parko atstovas. Anot jo, ryklys gyvena 600 - 1000 metrų gylyje, į kurį žmogus negali nusileisti.

Šios rūšies rykliai minta kitais rykliais ir jūros gyvūnais. Kartais jie pakliūva į žvejų tinklus, tačiau retai kam pavyksta tokį ryklį pamatyti gyvą.

Praėjus kelioms valandoms nuo pagavimo, ryklys parko baseine nugaišo.

oberon, jie tikrai ne vampyrai!

Atrastas naujas keistas žinduolis

Keistai atrodantis gyvūnas, pavadintas „Rhynochocyon udzungwensis“, yra didysis dramblinis kirstukas arba sengi.

Zoologijos žurnale pranešama, kad naujai atrastas gyvūnas yra katės dydžio, o atrodo kaip miniatiūrinės antilopės ir mažos skruzdėdos mišinys. Jo snukis pilkas, ilga lanksti knyslė, storas gintaro spalvos kūnas bei juodas kai degutas pasturgalis, o pats gyvūnas stovi ant ištįsusių kojų.

Kalifornijos mokslų akademijos narys dr. Galenas Rathbunas džiaugiasi, kad tai labiausiai jaudinantis atradimas jo karjeroje. G. Rathbunas kartu su kolegomis iš tarptautinės grupės padėjo patvirtinti, kad šis gyvūnas – nauja mokslui rūšis. Nepaisant vardo, gyvis kartu su kitomis žinomomis 15 dramblinio kirstuko rūšių iš tikrųjų nėra giminingas kirstukams. Anot dr. G. Rathbuno, drambliniai kirstukai sutinkami tik Afrikoje. Iš pradžių jie apibūdinti kaip kirstukai, nes išoriškai priminė Europoje ir Amerikoje gyvenančius kirstukus. Iš tikrųjų gyvūnas labiau susijęs su grupe Afrikos žinduolių, kurie prieš 100 mln. metų turėjo bendrą protėvį. Dėl šios priežasties gyvis ir žinomas sengi pavadinimu.

Naujoji rūšis pirmą kartą nufilmuota tiktai 2005 m. Tanzanijos Udzungva kalnuose esančiame Ndundulu miškų masyve. Slaptą kamerą miške pastatė italas Francesco Rovero, dirbantis Trento gamtos mokslų muziejuje. Dr. G. Rathbunas prisipažįsta, jog gavęs nuotraukas iš karto suprato, kad nuotraukose esantis gyvūnas keistai atrodo. Todėl 2006 m. kovo mėn. išvyko į Tanzaniją ir surinko daugiau gyvūno nuotraukų.