Po 1789 prancūzų revoliucijos, vyriausybė greitai susidūrė su problema: turtas iššvaistytas, vyksta karai su visomis aplinkinėmis monarchijomis, o pinigų nėra. Sprendimas buvo surastas labai greitai: 1790 metais išleisti pirmieji Europoje tikrai masiniai popieriniai pinigai, pavadinti asignacijomis. Kadangi turto valdžia veik neturėjo, naujieji pinigai buvo padengti iš bažnyčios konfiskuotomis žemėmis (iš esmės, asignacijos pradžioje atliko bonų funkciją, ką demonstruoja ir leidėjo pavadinimas - "Hypoteque sur les domaines nationaux", bet per kelis naudojimo mėnesius jos tapo pilnaverčiais pinigais). Per porą metų šių pinigų buvo išleisti tokie milžiniški kiekiai, kad jų vertė nukrito šimtus kartų - kilo pirmoji pasaulyje hiperinfliacija (hiperninfliacija - tai tokio spartumo infliacija, kai pinigų nuvertėjimo tempai viršija kapitalo augimo tempus). Asignacijų hiperinfliacija sukėlė ne vieną maištą Prancūzijoje, ypač - Paryžiuje, o problemos galutinai buvo išspręstos, tik atėjus į valdžią Napoleonui, kuris įvedė dalinai auksu padengtus frankus.

Nors asignacija, kaip valiuta savo vertę visiškai prarado jau 1792 (vos po dviejų metų), būtent su šiais pinigais siejama naujoji, kapitalistinė era, kurioje galioja kiek kitokie, nei senosiose feodalinėse valstybėse, ekonominiai dėsniai: pinigai dengiami ne turtu, o valstybės įsipareigojimų perkėlimu ant pinigų naudotojų (gudru, ar ne?). Šie prancūziški pinigai parodė pasauliui naujas ekonomines galimybes: kadangi kitų valiutų naudojimas buvo apribotas, vėliau - apribotos ir maksimalios produktų kainos, asignacijos pademonstravo, kaip valstybė gali gaminti pinigus tiesiog iš oro. O tais atvejais, kai valstybei visgi tenka vykdyti savo įsipareigojimus, pinigų naudotojai paliekami be nieko. Prancūzų pradėta 1790, ši ekonominė revoliucija galutinai laimėjo pasaulyje XIX a. pabaigoje - XX a. pradžioje, po bimetalizmo krizės.

Dar vienas šių pinigų palikimas - popieriniai pinigai (banknotai) iki šiol neretai vadinami asignacijomis.

(nuotraukos iš interneto)