Herbų tarpe Lietuvoj neabejotinai išsiskiria Plungė - anasai miestelis herbe vaizduoja ufonautų skraidančią lėkštę, prifarširuotą stebėjimo įrangos, o žemiau - anokį kažkokį augalų kuokštą, nesu tikras, ar kanapių, ar dar kažko gudresnio.

Kiti gi sako, kad tai tie kuokštai - visai ne kanapės, mat yra geltoni. Tai, esą, yra paauksuoti elektroninių schemų takeliai - iš viršaus kontaktinių plokštelių kuokštas, sudarantis interfeisą ryšiui su aukščiau pavaizduota skraidančia lėkšte, o žemiau - pailgame korpuse esanti raudona mikroschema, prijungta prie tų kontaktų ir dar prie kažko. Ir šitaip, esą simbolizuojama, kad Plungėje nuo seno įsikūręs ufonautų elektroninės žvalgybos smegenų centras.

Žodžiu, nesiginčysiu nei su vienais, nei su kitais...

na ir as pabandysiu:
anot legendos senai senai sy miestely ant neries kranto ykure jonas ir janina(tai buvo dar tie laikai kai zmones net suns nebuvo prisijaukine).gaude vasara upeje sau seliavas ir kitokias zuvis ir vargo bau nemate.kol neatejo ziema.kaip tycia upes propersoje plaukiojo y pietus patingejusi isskristi gulbe.puole jonas su janina gulbes gaudyt y ekete....ir paskendo.taip ir acirado piktos gulbes atvaizdas miestelio herbe

Jo, gulbė konkreti. Pečiai išskėsti, rankų pirštai atkišti, žiūri iš padilbų, taip ir sako visa povyza - "a girdi, bachūras, ateik čia, duok centų". Pavojingi Jonavoj paukščiai veisiasi...

is kaikuriu forumo lankytoju postu galime spresti kad krekenavoj gyvena daug kurybyngu zmoniu(ne tik artistu) ,bet ir kankliotoju.vansia jei yr kankliotoju reiskiasi vansia yr ir dainynyku jei yra dainynyku reiskiasi yra ir graziu sokejeliu (nu bet ne apie tai sneka).o va kas ten tokie per trys dobileliai vos ne zydram fone-istorijos saltiniai nutyli

Kulautuviškės panos nuo seno eidavo prie upelio skalbtis ir tokiom va lopetom vanodavo skalbinius. Kliūdavo jomis ir vyrams , bernams irgi, ir pačios apsidaužydavo, kai reikėdavo ką išsiaiškinti. Vieną kartą tos lopetikės "bedirbant "ėmė ir sukrito į vandenį. Kiek beieškojo, nerado . Tai jau bebrai suėdė, kas kitas. Užtat šiandien turim automatines skalbykles.Ir "Ardo", ir "Maliutka", ir dar visokių visokiausių. Dėkui kulautuviškėms ir bebrams.

Neringa (Nehrung)

Viena PR firma rašo:
"Neringos miestas asocijuojasi su jauna rūpestinga moterimi, o miesto gyvūnu galėtų tapti briedis kaip galybės, didybės ir ramybės simbolis. Tai paaiškėjo atlikus Neringos gyventojų, poilsiautojų ir verslininkų nuomonės tyrimą".

Iš herbo matyti visiškas prieštaravimas - Neringos simbolyje gausu moteriškų kalinių tatuiruočių motyvų, todėl miesteliui derėtų priskirti ne "jaunos, rūpestingos", o "senos paleistuvės" bruožą. Juodai - balti ornamentai, kalinių tatuiruočių simbolikoje byloja apie lezbietiškumą, čiulpingumą irgi žopingumą, vafliškumą ir kitokias baisingas ydas, apipuolančias moteris, atsidūrusias izoliuotoje erdvėje (iš visų pusių Neringą supa vanduo, o Vakaruose - Rusijos siena). Reikėtų pridurti, kad tie ornamentai visiškai nieko bendro su jūrine vėliavėlių abėcėlee neturi, nes tie - juodaibalti, o tos - spalvotos, o ir atsirado žymiai vėliau, nei bebrai...

Raidė "N" herbo apačioje reiškia neigiamą požiūrį į kitaminčius. Mėlynas fonas iš tikrųjų turėtų būti žydras, simbolizuojantis gėjiškumą, bet tik ne jūrą, ar marias, nes tos yra pažaliavusios nuo išdvėsusių plekšnių ir poilsiautojų fekalijų.

Be to siūlymas Neringos herbe vaizduoti briedį, dėl jo ragų, įkūnytų simboliškai apverktiną Neringos vyrų dalią, nes tų moterys buvo kalinės irgi paleistuvės, o su undinėmis iš Kuršmarių tegalima tenkintis oral seksu, todėl ir gimstamumas ten mažas, daugiausia tik dėl paleeistuvaujančių turistų...

Kazkoks labai jau avangardiskai abstraktus herbas.