Yra kažkur užukampėj miestelis Bartninkai. Tai telšiškiai meškučiai kartą ty nuvarė medaus vogt. O jokio medaus Bartninkuose nėra!!!!! Tik širšuolai, bičių vilkai, širšių širšinai baisiausi, šimtai ir tūkstančiai jų (mačiau, beje, šiandien vieną tokį - geri 5 centimetrai ilgio). Tai ką jūs manot, vargšas Telšių lokys... Pakliuvo į Bartninkų herbą, prieš padvėsdamas...

Spalvingas herbas:)

O štai Švėkšnos miestelis Šilutės rajone turi irgi herbą. Du herbus, miestelio ir ten gyvenusių grafų Platerių.Per tokį kanaliuką yra baltas tiltas. Prie pat bažnyčios.Galimas daiktas, kad kanale gyvena bebrai. Juos ten užvežė galbūt pats grafas Pliateris, o pats paskui vaikščiojo iš parko, kur buvo jo dvaras, į bažnyčią , kurią statė jo tėvukas.Tada ėmė ir pasistatė lieptuką, nes bebrai galėjo graužti kojas.

Jo, ne veltui miestelio herbe pavaizduotas nupjauto medžio kelmas su antkapiniu kryžiumi. O Grafų herbe - bebrų spąstai.

[paduoa tractor dar viena tabletka nuo bebrofobijos]

Palanga irgi turi herbą. Jame pavaizduota Europos Sąjungos vėliava apkarūnuota karūna, kurios nei vienas palangiškis nėra turėjęs. Kadangi vietiniai nemokėjo paišyti, tai žvaigždutės pavirto į plėmelius. Savaime aišku, kad karūna - tai tiesiog makaronų kabinimas turistams, o Europos Sąjungos vėliava - tai reklaminis triukas, esą aptarnavimas - EU lygio. Ale tai nieko nejaudina, kadangi atostogauti į Palangą važiuoja turčiai iš Rusijos, kuriems net ir toks aptarnavimas atrodo, kaip stebuklas.

Swencziany - Švenčionys

Unikalus kraštas ir nuostabus, uostamiesčio herbas! Nors ežerų kraštu vadinami Molėtai, tačiau švenčioniškiai irgi laiko save kietais žvejais.

Miestelio herbe pavaizduotos žuvys - silkinės seliavos (nuo prancūziško Se lia vy). Specialistai teigia, kad šios niekam nenaudingos žuvys Švenčionių krašte "XIX a. atsirado turbūt ne be vietos žmonių iniciatyvos". Tkėtina, kad seliavos buvo naudojamos bebrams privilioti, o švenčioniškiams labai patiko "Toks gyvenimas" (se lia vy)

P. S. Anksčiau herbe dar buvo arklys, bet, greičiausiai, pabėgo, lenkams okupavus kraštą...

nu jus pokstininkai

Mosėdžio miestelis irgi turi herbą.
Pavaizduota žemaitiškoji meška, kuri iš visos Lietuvos sutempė akmenis į čia. Džiaugiais mosėdiškiai, kartu su bebrais užtvankas stato ir vargo nemato. Kai labai kas paprašo, leidžia akmenų priekabomis vežtis už dyka ir pas save tą patį daryti.Ale nieks neatvažiuoja. Todėl kremtasi mosėdiškiai ir muses ėda(muse+eda lygu mu{o}sedis).Taip ir gyvena su bebrais iki šiol.