Labai įdomu, ar kas nors skaito gimtąją lietuvių litertūrą. O ypač tas knygas, kurias reikėjo mokykloj skaityt. Kažkaip negirdėjau iš pažįstamų (nors šiaip jie skaitantys piliečiai), kad kas nors vakare būtų galvą palinkęs virš kokio Granausko arba Apučio.
Vilniaus knygų mugė tai lankytojais nesiskundžia, bet tai vienas kartas metuose, kai sužinai, kad žmonės skaito.
Beje, juk šie metai paskelbti skaitymo. Kažin ar nors vienas dėl to atsivertė knygą.

Miela dūšiai tema..
Šiandien gražiai skamba mokyklinis terminas - gimtoji literatūra. Prieš kelis metus buvo paprasčiausiai lietuvių literatūra , ir tas variantas patiko labiau. O tai gaunasi , kad vokiečiui ji ne gimtoji, bet skaityti galima.. Na, kažkas panašaus, galima lankstyti [jei neimt domėn, kad tai- dėstomas dalykas Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose]..
Man nepatinka [juk gali ir nepatikti] , kada metai skelbiami knygos, baltosios lazdelės ar dar kokie.Negi nebesuspėjama skirstyti dėmesio įvairioms sritims , kad reikia įsisprausti į "metų" rėmus?vajų? Ginčytis galima, bet...pagarbos ar skaitymo nuo to nepadaugės. Paukščiuką galima padėti,galima nueiti į mugę, gal kokia geresnė knyga pasitaikys,- o kaimietis nueis į kaimo ar rajono centro biblioteką, kaip kaskart- ir tai jam bus knygos skaitymo metai.. Kas skaito, skaito nuo mažens ar vėliau, atradęs knygą, tai jo hobis, laisvalaikis. Jam nereikia jokių skaitymo metų, kitas gali apie juos net nežinoti, o skaityti.Visai ne dėl knygos skaitymo metų ir aš ką tik užbaigiau skaityti tetos Laimutės Pranauskaitės -Mataitienės poezijos rinkinį "Lapkritys".tai savo malonumui.
O kiek literatūros reikia žmonėms perskaityti darbo tikslais?[metodinės, dalykinės, filosofinės?] juk tai irgi literatūra, kuri atima daugiausiai laiko ir reikalinga kaip kaži kas , norint išlikti koja kojon žingsniuojančiu su pasiekimais specialistu. Peršasi mintis, kad mes esame daugiau studijuojanti knygas tauta, o ne skaitanti..
P.S.Klausimėlis1- kodėl iš rajonų centrų dingsta knygynai [knygos perkamos Maximose, Norfose, bet tai neatitinka knygyno lygmens ].
Klausimėlis2-kaip jūs žiūrite į naujuosius knygnešius -kitos religijos nešėjus - miestuose ir kaimuose?va pas juos kiekvieni metai-knygos skaitymo popagavimo metai- pilna kaip musių

Aš net nežinojau, kad čia toks terminas yra ir kad jie taip greitai keičiasi. Na bet lietuviais esame mes gimę ir nieko nepadarysi. Beje, jei gerai atsimenu, tai T. Venclova, pats išvertęs daugybę užsienio poetų, sakė, kad poetui tėra gimtosios kalbos poezija....

Kad tie skaitymo metai realiai ką nors galli pakeisti, manau, nei organizatoriai, nei tie, kurie pinigus skiria, netiki patys. Geriau jau toms pačioms rajono bibliotekoms nupirktų knygų, arba suorganizuotų kokią biblioteką ant ratų ar ką nors panašaus...

Tų knygynų rajonuose, tai aišku, niekas nenaikina, miršta patys, nes žmonėms toli gražu metai ne skaitymo. O ko norėt, kai romanas pūstais papais, t.y. viršeliais kainuoja kokį 40 LT.

O naujieji knygnešiai manęs kažkaip nelabai erzina, man jie visai kitas pasaulis. Kažkada vienas prisėdo apie Bibliją pašnekėt, gerąją naujieną paskelbt, paklausiau kažko sudėtingesnio ir nuspūdino uodegą pabrukęs, net gaila pasidarė.

Knygos pūstais papais.. Jomis mažiausiai ir pasitikiu. Netaip seniai varčiau rankose mažučiame knygynėlyje Egero žvaigždes, Džeinė Eir[ne lietuvių, aišku ], seniai perskaitytos knygos, bet leidyklų perleistos jau kažkelintą kartą. Laiko patikrintai klasikai ar kitai gerai knygai tokių papūstų papų visai nereikia- skaitytojas, pirkėjas žino ir ima.
Galvoju taip: lietuvių literatūra turi stiprų konkurentą- verstąją iš kitų kalbų literatūrą. [meilės romanai, detektyvai, lengvo turinio skaitiniai, t.t.]..gal todėl ir tie pūsti papai atsiranda vietoje viršelio, kaip reklamos dalis ar biznio elementas. Pavyzdžiui, jei laisvalaikio knyga už 40 litų yra skaitytojui per bangi, bibliotekose irgi ne visos yra- tai kas jam lieka? likti nepaskaičius. Patys leidėjai, uždėję tuos papus, atskiria skaitytoją nuo savos knygos. Na, o jei knyga tapo verslu ar turtingųjų ar dar kokio elito sudedamąja dalimi , tada tyliu.

turiu baltusy,granauska,sruoga,ir kitus klasikus.nesu nei vienos knygos perskaites 2 kartus.bet jei taip atsitiktu-tai butu "sakme apie juza"

Fungai, Ievą Simonaitytę skaičiau kokius 5 kartus[Vilių Karalių]
Ir padirbau tokį gerą/ blogą [dievai žino] darbą. Per daug metų pas mane prisikaupė labai daug lietuvių literatūros, nuo A iki Z. Neturiu vietos ir tikslo kaupti lentynose, tai padovanojau , sukrovus į dėžes...gaila buvo, na bet kur dėti, jei jų nebeskaitai?Pasilikau pačias pačias...Esu dovanų gavus ir pati, visokių žodynų,albumų, romanų
kai pagalvoji, kiek pinigų knygoms išleista....kitas pirštu pasuktų į smilkinį...

SIMONAITYTE MAN NELABAI

Neseniai perskaičiau jaunosios lietuvių rašytojos Kristinos Joktaitytės romaną "Karta sos" (gal prieš mėn atsirado knygynuose). Turinys apie tėvų, išvykusių uždarbiauti į užsienį, paliktus vaikus. Pakankamai aktuali tema šiandienai. Lengvai skaitosi, galiu dėti pliusiuką prie perskaitytųjų knygų sąrašo, tačiau tik tiek. Perskaičiau, suvirškinau ir pamiršau