Ne kiekvieną keverzonę ( beje, tą ir reiškia lotyniškas žodis „graffiti“) galima vadinti menu. Bet tikrus graferius - be jokios abejonės - galima vadinti menininkais.
Čia įdedu nuorodą į Tasso svetainę, kur ir be vokiečių k. žinių galima pasižiūrėti įdomių darbų, atliktų įvairiais stiliais (fotografinis, 3D, šriftinės kompozicijos ir kt.) įvairiose vietose ( ant pastatų fasadų, sienų, transporto priemonių ir. t. t.)
http://www.ta55o.de/home.phpNors šiuolaikinis graffiti neatsiejamas nuo breiko, hiphopo, riedučių, riedlenčių, laukinės nevaržomos dvasios... bet tai jau yra ne tik jaunimo kultūros dalis. Tasso – vyresniosios kartos atstovas, neseniai įkopęs į penktą dešimtį, gimęs buvusioje VDR. Pastaraisiais metais šis užsiėmimas – jo pragyvenimo šaltinis, užsakymų netrūksta. Kaip ir talentingų pasekėjų.
Žinoma, tai tas retas ir laimingas atvejis, kai nėra konflikto tarp idėjos ir meninės išraiškos, tarp propogandistų ir estetų apskritai ( arba jis išreikštas minimaliai). Bet, svarbiausia, kad yra puikus sektinas pavyzdys jaunimui - pasižiūrėti ir pajausti, kuo meno kūriniai gali skirtis nuo keverzonių. Ir kad žinotų - jeigu jau niežti nagus (ar liežuvį) parašyti kokią nesąmonę, tai ją reikia padaryti taip, kad tai būtų „lyyygis“ su pretenzijom į meną.
„ Bet mene nuomonės gali išsiskirti...“, todėl suprantama, kad visada atsiras žmonių, kuriems nepatiks.