makdonaldo maistas lygiai toks pats koks parduotuvese guli lentynose o negesta nes prideta antioksidatoriu ... o jus pasiskaitykit visokius uzhrashus ant maisto pakuochiu ... ka galvojat pigia sasyska valgot tai daug sveikiau ??? makdonaldo maistas tuo "nesveikas" kad zhmones ji valgydami tunka nes jame daug riebalu angliavandeniu ir natrio gliutomato kas didina apetita mmmm vikinge, didina apetita? Cia per svelniai pasakyta. Moksliskai snekant – zaloja smegenis (negriztamai), didina priklausomybe (kaip narkotikas). Imesiu nuskanuota straipsni prie progos. Maisto pramone sukasi, kaip tik ismano, kad tik mus apdurninti (sutrumpinti galiojimo laikus produktu, skatinti vartojima ne vien jau akcijomis ir glutamatais, nitratais, dabar ateina naujas etapas – genetiskai modifikuotas maistas. Toki JAV zmones ‘’lapnoja’’ jau vos ne desimtmeti (?). Lietuvoje ypatingas marketingo demesys skiriamas pakuociu mazinimui (pamenu toki ivyki su pieno produktais, kadangi dauguma zmoniu vis dar tikisi pigaus kokybisko maisto, nors dauguma ekonomistu Jums pasakytu – arba pigu, arba kokybiska; ir taip, ir taip nebuna).
Tiesa, noriu paklausti – ka manote apie nitratus. Zinome, kad nitritai reaguoja su amino rugstimis (berods) ir formuoja kancerogenus. Ir kad ju yra daugiausia darzovese ir vaisiuose. Taciau viename agrarines industrijos profesoriaus straipsnyje skaiciau, kad darzoves ir vaisiai naturaliu nitratu turi daugiau, nei dirbtiniu (tiksliau, tai buvo ne straipsnis, o neformalus laiskas laikrasciui, reakcija i anksciau spausdinta straipsni). Taciau sunku patiketi, kad 6 kartus purskiami nitratais obuoliai gali buti taip pat sveiki, kaip auginti ekologiskame ukyje, ar pas tevus darze? Beje, skonis skiriasi irgi zenkliai. Pastarosios rusies vaisiuose (pvz bananuose, obuoliuose) nera nitratu priekonio. O gal cia tik man vienam taip jauciasi?
Juk bananu, mandarinu, ar mango yra taip pat nemazai rusiu, tik i musu parduotuves atkeliauja viskas, kas yra ‘piguva’.
Pritariu Vikingui. Čia tik mes vis vaidinam netikras maistas, prastas maistas, vo visa amerika maitinasi ir gyvena už Lietuvius daug ilgiau. Kaip toj Hiperbolės dainoj: "Jeigu taip pagalvojus gerai, tai labiausia kenksminga gyventi"...
Nežinau kaip ten su tais metais tam hamburgeriui, bet kaskada pacioje pradzioje teko paciai dirbti vasarą tokioj įstaigoj ir galiu pasakyti tik tai, kad nekalbant apie mėsą bulvytes likusias vakare versdavo lauk, nes per pusryčių meniu jų nebūdavo. Taip ir likusią sudėtinę dalį išskyrus bulkutes.
Ir pas mus Lietuviai vienas kitą lazdavoja jei pamato valgantį tokio tipo zabegalkoj, o kai patį tą šnekorių nustveri ir paklausi taigi iš kitų juokiesi, kam tada pats ten eini? Atsakymai būna migloti. Toj pačioj Lietuvoj pilna žmonių Mcdake. Truputį juokas ima, kad šnekame ir juokiamės, o patys? Juokiasi puodas, kad katilas juodas...
Čia pasakiau ne dėl to, kad ginčiau to tipo maitinimo įstaigas ar jas ten dievinčiau, nors būna tenka ir ten užbėdti, kadangi labai pigu, o svarbiausia greita, o kai laiko neturi ką padarysi.Irma, lietuviai gyvena trumpiau ne del maisto (nors istoriskai, aisku, cepelinai – tai vokieciu kaizeriu mums kazin kokiais keliais atmesta atlieka, nezinau kodel jais taip didziuojames), o del karo keliuose. Kiek jaunu zmoniu iseina anapilin, ypatingai vyriskos gimines. Dar dalis prasigeria. Tiesa, dietologai teigia, kad kadangi zmones siais laikais dirba daugiausiai sedima darba, tai jiems tu kaloriju ir maisto produktu vartoti tiek daug nereikia. Uztenka tik tiek, keik reikia (juk niekas siais laikais nemedzioja, homo sapiens evoliucionavo). Vienas is bendru bruozu teritorijoms, kuriose gyvena ilgaamziai senoliai yra nepersivalgymas. Paprastai, tarkime, jie valgo, kol pasiekia 85% sotumo jausma…
beje ir į kinietišką maistą gliutamatų varo ir šiaip manau, kad kavinėse iš pigių produktų gamina. Taigi nuo Mcdakų nelabai ir skirias...visu pirma kinieciu nera. Yra tik kinai.
Visu antra - mmmm as nezinau, is kur pas zmones isitikinimas, kad nueje i kinu restorana Lietuvoje ar Vakaru Europoje jie gaus tikra kinu maista? Jeigu yra noras paraugauti autentisku patiekalu, reikia vykti i ta sali! Kaip pvz.: mano buvusi kolege australe gyveno Japonijoje dvejus metus. Moke anglu kalbos. Grizusi i Jungtine Karalyste ji nebevaiksto po japoniskus restoranus, nes tie dalykai, kurie Vakarieciams atrodo “madingi“ (kaip kad konvejeriu vazinejantys paruosti sushi) dabar jai atrodo tokie primityvus... Japonijoje (kaip ir bet kur kitur pasaulyje), tiek restoranuose, tiek namuose maistas turi buti patiekiamas sviezias! Ta pasakys bet kuris gero restorano vadovas. Girdejau, kad Lietuvoje yra bent viena vieta, kur patiekia vakar dar vandenyne plaukiojusia zuvi (deja, nepamenu nei zuvies, nei restorano pavadinimo)
Tai ką ponai? Vartojame pagal principą " o gal prašoksime minų lauką nesusprogę?". Nori nenori - tenka konstatuoti, kad niekas nepasikeite nuo akmens amziaus laiku – musu karta neisimtine, esame bandomieji triusiai.
"Dera vengti maiste esančių E priedų:
konservantų E 210-224; E 226-227; E 234-235; E 239; E 249-252; E 280-283;
dažiklių E 102; E 104; E 110; E 122-124; E 127-129; E 131-132; E 142; E 150b; E 150c; E 150d; E 151; E 154-155; E 155; E 173-174; E 180;
antioksidantų E 310-312; E 315; E 320-321; E 330-333; E 338-341; E 350; E 385;
emulsiklių E 431-436; E 442; E 444-445; E 450-452; E 470a, E 470b; E 471; E 472(a, b, c, d, e, f); E 473-477; E 479; E 481-483; E 491-495;
kitų maisto priedų, tokių kaip E 520-523; E 541." Gerai, bet cia reikia konsultuotis su technologais. Nes yra produktai, kuriu nepagaminsi be E. Ir ne visi E yra ypatingai zalingi, dar priklauso nuo to, koki kieki idedi. Nera cia taip viskas paprasta… taciau reikia vengti pusfabrikaciu. Namuose gamintas maistas – geriausias restoranas