Užgavėnių ubagių daina;)

Užrašyta 1937 m. Tryškiuose
(čia gal truputį vyresniems)


Aš užgimiau siratėle
Ir paaugau ubagėle.
Einu per svietą vargdama,
Visus šunis lodydama.


Kojas naginėmis aunu
Kartais ir batus įgaunu.
Kai niekas niekur nemato,
Turiu gerą aš sveikatą.

Kai tiktai ką sutinku,
Tuojau raišti aš įninku.

Dar Užgavėnėms, galima sujungt su anksčiau parašytais..

Čigonėliui duos duos,
Prisirišę prie tvoros
Už avelės vogimą,
Už žąselės pjovimą..')
-
Šokinėjo velnias,
Pasiraitęs kelnes!
Kelnių guma nutrūko,
Velnio kelnės nusmuko..
**
Prijungiam patarimus, pastebėjimus Užgavėnių dienai;)

Neapversk indų ant stalo- kurmiai daržą knis.
Jei ant stogo sniegas, bus ir Velykos su sniegu.
Jei oras sausas, sausas bus ir pavasaris;)
Kuosos kamine- dar nelauk pavasario.
Prieš atodrėkį žvirbliai čirškia.
Nieko nesiūti.
Negerti vandens, tik arbatą,- visus metus netroškins.
Jei Užgavėnių dieną sueina bičiuliai, bitės eis.
Jei mindomos kepurės, augs grybai;)
Žr. knygą Inga Krikščiūnienė, Užgavėnės

Čia skiriu mūsų sraigutei..

Sraigė

-Sraige, sraige,
Sraige, sraige,-
Tau vikriau judėti reikia.

-Manot lengva takučiu
Vilkti namą ant pečių?
/V.Palčinskaitė/

Sraigės lizdas

Susisuko sraigė lizdą
Ir žolėj
Rasotoj blizga:

-Man namelis nusibodo,
Lizdas daug gražiau atrodo!
Ir dairytis patogu-
Tai ne namas
Be langų!
Tiek matyti,
Tiek girdėti!..
Tik...
Namelio nėr kur dėti...
O su nameliu lizde
Netūnosi juk, ar ne?..
/R.Skučaitė/