nagi nagi... tipiškas teismas ,nesuteikiant teisės į ginybą.
pradedam nuo to,kad Helouweenas - keltiška šventė, į ameriką atnešta imigrantų iš airijos,prancūzijos. Keltai tikėjo, kad visų šventųjų išvakarėse po žemę sklando mirusiųjų vėlės ( ne visada su gerais ketinimais) beigi visi nelabieji. Tam,kad išlikti gyvam - geriausia apsimesti vienu iš jų. Moliūgas gi atitiko saulės simbolį, trumpėjančią dieną, ir uždegta jame žvakė ( vat būtent amerikoj pradejo juos išpjaustinėti baisuokliškais, šiaip tai būdavo žvakidė su saulės simboliais) būdavo kaip simbolis to,kad tamsa neamžina. Vėliau, kaip ir visos kosmopolizuotos šventės, Helouvynas buvo sukomencintas ( beja, kaip ir kalėdų senelio - santa klauso - rūbai. tik 20 a. 3 dešimtmetyje coca cola jį apvilko raudonai baltais rūbais, kokiais ir dabar įsivaizduojam) ir dabar daugiau vadinamas vaikų švente. Taip pat nebloga proga pašėlti tuo metu ,kai ir taip to džiaugsmo ne per daugiausia.
O dabar pasižiūrėkim į tikrąjį - pagoniškąjį- tikėjimą. Visų šventųjų išvakarėse baltai taip pat tikėdavo,kad po žemę vaikšto dvaselės. Visada eidavo praustis ( kaip bebūtų kai kam keista, bet baltai tikrai buvo gan valyva tauta), vėliau pirtyse palikdavo šilto vandens, vantų, alaus ir maisto su indais. taip pat nuo visų nelabų bildukų kabindavo prie namų kaukes, kasdavo prie durų lazdas su bauginančia simbolika. Grįžę į trobą - puotaudavo visą naktį, degindami kiek įmanoma daugiau šviesos.
Kadangi lietuvių emigracijos banga prasidėjo vėliau,nei airių ar pancūzų, tai ir baltiškos šventės netapo papildytos kitų šalių elementais, nors tikrai nebuvo tykios niūrios ir nuobodžios,kaip kad atneštos krikščionybės.
Panašiai šį laukotarpį minėdavo daugelyje tautų. Viskas buvo sisiję su saulės kultu.
Tikrai nieko bloga nematau šioje šventėje. Juo labiau,kad linksmumo trūksta. Per daug tos rimties. Visos šventės patapo skrandžių perkimšimo dienomis. o kaip smagu persirengti įdomiu personažu ir pasišokti, smagiai rpaleisti laiką su draugais. O apie linksmybes lapkričio 1a ir 2ą niekas nekalba ( nors klausimas - o ką daryti gimusiems šią dieną - pastoviai perkelinėti arba liūdėti giedant raudas?). Mirusieji ir gyvieji visada glaudžiai susiję, nebūtina juos prisiminti tik per vėlines. ir pilnai palaikau tautas, kuriose žmogaus atėjimas sutinkamas su rauda, o išlydimas su džiaugsmu. turbūt nei vienas išėjęs nesitiki,kad apverksim jį visą gyvenimą. visi palinki likusiems gyventi ir gyvenimu džiaugtis.
_________________ "Kur dingsta pinigai? Iš kur atsiranda dulkės? Kaip dauginasi nešvarūs indai?"
|