Fungiau štai ir nepastebėjai kaip gyvenimas pralėkė kaip per vagoną kontrolierius, atsisuki atgal kiek metų nugyventa, kiek darbų nudirbta, rankos nuo darbų grioviais išėję, veidas nuo vėjo - takais išvagotas, Prisipili šampano, užsveikini save veidrodyje ir tari:
-Nenusimink, mes dar parodysim šiam pasauliui, kad daug galim....
Ištrauka iš Lietuvių liaudies romano, "Metams prabėgus" (autorius nežinomas). Šią giliai šventinę ir tragišką dieną, visų kaimo lietuvių vardu spaudžiu tau leteną ir linkiu būt tokiam pat šmaikščiam, linksmam ir kūrybingam