Tavo pasisakymas- tavo veidas.
Palinkėjimas- nedaryk tokių klaidų, nes atsakymas bus.Motyvuotas.
Nieko nėra lengviau, kaip būti natūraliu..Nereikia gaišti laiko, kuriant personažo paveikslą ar kokį įvaizdį.
Padūkus, ką jau vertinu, tai vertinu- žmogaus natūralų nuoširdumą, tik visomis ląstelėmis suvokiu, kad negalima jo reikalauti, žmogus atviras ir nuoširdus su tuo, kam gali patikėti save ir kuo tiki . Aš kažkada padariau klaidą, būdama nuoširdi Tau.
Tai mano mokiniams spręst, kas ten trykšta iš manęs..,nepereik prie asmeniškumų, o kas ką turi šventa- neliesk, jei nesupranti ar nenori suprasti. Kiekvienas garbiname ir gerbiame savo.
Ta pati mokykla iškepė ir tave, žiūriu ir stebiuosi- iš kur tiek dirbtinumo , noro įkąsti , noro nebūti nuoširdžia ir siekis sumenkinti? Nei tu manęs asmeniškai pažįsti, nei ką- todėl nieko nereikalauk nei iš manęs, nei iš tų dviejų tavo nuomone mokytojų. Jų čia yra daugiau tavo žiniai, tik tokiais esantys neprisipažins, Nes mato, kas vyksta..O kodėl? Kokia to prasmė ir esmė?
Man nėra ko slėpt, aš galiu atstovaut minią mokytojų, ir mokinių, atremti išpuolius prieš juos, nes tai- buvo ir yra mano gyvenimo būdas ir stiprybė. Iki kaulų smegenų.

Šiandien aš užveriu mokyklos duris ir visam laikui palieku ją. Ne dvasiškai, fizine prasme.Kaip ir daugelis mano kolegų Lietuvoje.

Bet nereiškia, kad švietimo klausimai bus man neįdomūs ir nerūpės.

Dėkoju už nuoširdžius sveikinimus Ir už užuojautą.

P.S.Ugdymo procese -mokytojai- mokiniai- tėvai- yra lygiaverčiai partneriai,grandinė, tad nė viena grandis neturi bėgti į krūmus ir atsidėti ant vienos grandies ir kažko iš jos reikalauti daugiau, kiekvienas turi savo užsiėmimą.

P.S.S Galima sakyti, kad "pajuokavome". Nekaltinkime veidrodžio.

na.. gal netrinkite ..a:))postu hmz..(( kazkam nepatiko..va ir nuosirdumas.. pakvipo.. aciu.. asha.))))

Aš ŽINAU, kas trynė tuos pranešimus, bet šį kartą nesisakysiu, nes nenoriu eskaluoti viso reikalo. Prašau susilaikyti nuo visokių barnių bei trynimų, intrigos nėra gerai, nepriklausomai nuo to, ką laikysime teisiu, o ką neteisiu.

Ohhh tie bebrai- viską graužia..
---

Skaitinėjau delfi ir aptikau įdomų straipsnį apie mokyklines uniformas. Dar įdomesni straipsnio komentarai, labai įvairios skaitytojų nuomonės.
Įdomi būtų ir mūsiškių nuomonė, aišku, ar bent prisiminimai, jei kas nešiojo.Koks jūsų požiūris į mokyklines uniformas?

Įkeliu jį ir pridedu nuorodą, nes ten- komentarai straipsniui.

Su uniforma visi vienodi?


Mokyklinės uniformos ne vienam sovietinę erą prisimenančiam žmogui siejasi su tamsiu audiniu, raudonomis kaklaskarėmis ir baltomis nėriniuotomis apykaklaitėmis, kurias tekdavo kaskart prieš skalbiant nuardyti. Atėjus nepriklausomybei uniformų imta kratytis, bet dabar jos ir vėl grįžta į madą.

Tradiciją per pamokas dėvėti uniformą turi ne viena Lietuvos vidurinė mokykla ar gimnazija. Uniformos moderninamos, stengiamasi jas siūti gražias ir patogias. O kai kuriose užsienio šalyse be vienodų mokyklinių drabužių pamokos tiesiog neįsivaizduojamos.

Dėl tvarkos ir tradicijų

Reikia ar nereikia mokyklinių uniformų? Tai amžinas ginčas, kuriame dalyvauja mokytojai, mokiniai ir jų tėvai. Uniformomis nepatenkinti dažniausiai būna moksleiviai. "Niekam nepatinka tos uniformos: nei jos gražios, nei patogios. Bet liepia, tai ir nešiojam," - sako Vilniaus jėzuitų gimnazijos dešimtokė Austėja. Uniformų priešininkai kelia saviraiškos laisvės klausimą - jei visi moksleiviai privalo rengtis vienodai, kaip jaunas žmogus gali pabrėžti savo individualumą? Be to, drabužio sukirpimo stilius nebūtinai taip pat gerai tinka visiems jį dėvintiems moksleiviams. Nepaisydamos šių argumentų, dažnai mokyklos vis tiek reikalauja vilktis uniformas. Kodėl?

Vilniaus jėzuitų gimnazijos direktorius Virgilijus Saulius vardija tokias priežastis: senos jėzuitų mokyklų tradicijos, tvarka, noras užkirsti kelią madų vaikymuisi. Kitaip tariant, net ir skurdesni tėvai gali nesibaiminti - vaikas mokykloje neatrodys prasčiau nei kiti neturėdamas naujausių drabužių. Direktorius mano, kad dėvėdami uniformas moksleiviai jaučiasi vienos organizacijos - mokyklos - dalimi. Šitaip jie rengiasi ir darbui. Juk ne viena didelė įmonė reikalauja, kad darbuotojai dėvėtų uniformas.

"O po pamokų renkis kaip nori!" - sako V.Saulius. Tai replika tiems, kurie negali pakęsti uniformų, nes šios neva neleidžia išreikšti savo individualumo. Galų gale, svarsto direktorius, jei labai nori, "gali susigalvoti kokį ryškų raištelį ar dar ką, kas padės atrodyti kitaip." Pasak V.Sauliaus, jų mokykloje tvarka nėra tokia jau griežta. Jam yra tekę lankytis jėzuitų gimnazijose užsienyje, kur net batai, kojinės, marškiniai ir mokykliniai krepšiai yra uniformos dalis. O jų mokykloje per šventes (pavyzdžiui, Valentino dieną) įteisinti vadinamieji skalbadieniai. Tokiomis dienomis į mokyklą galima ateiti be uniformos.

Kad būtų praktiška

Na, bet yra kaip yra - vienos mokyklos reikalauja uniformų, kitos ne. Į tai galite atsižvelgti rinkdamiesi, kur į mokslus leisti savo atžalą. O jei jau teks ją dėvėti? Kokias uniformas renkasi Lietuvos mokyklos?

Paprastai uniformos eskizus pasiūlo jas siuvančios įmonės. Savo nuomonę išsako mokytojai, mokiniai, o paskutinis žodis dažnai tenka tėvams. Juk uniforma turi būti ne vien graži ir patogi, bet ir "augti" kartu su vaiku (tikti ir mažesniam, ir didesniam), kad netektų kasmet siūti naujos. Dažniausiai naudojami audiniai - pusvilnė bei poliesteris. Spalvos paprastai sutampa su mokyklos simbolika. Stengiamasi, kad jos būtų jaunatviškos, linksmos.

"Keista, bet kai viena mokykla uniformos dizainą patikėjo piešti patiems vaikams, jis išėjo gana konservatyvus", - stebisi vienos uniformas siuvančios įmonės komercijos direktorė Tamara Bodneva. Pasak jos, siūlant uniformas mokykloms atsižvelgiama į tai, kad su jomis būtų patogu, ne per karšta ir ne per šalta, kad audinys būtų patvarus, vengiama niūrių spalvų. Kai kurios mokyklos, ypač mažesniems vaikams, siūlo dėvėti megztukus.

Tereikia fantazijos

Viena populiariausių mokyklinės uniformos spalvų - tamsiai mėlyna. Drabužių dizaineris Seržas Gandžumianas apie ją atsiliepia skeptiškai: "Tokia spalva rengiami ir lėktuvų pilotai, ir padavėjos. Jau kiek atsibodusi." Bet kad uniforma trukdo išreikšti save, mados kūrėjas nesutinka. Asmenybę galima atskleisti per mokslą, bendravimą, kitą veiklą, tvirtina S.Gandžumianas. Taip elgtis teko ir jam pačiam - Sovietų Sąjungoje buvusią privalomą uniformą su raudona kaklaskare nori nenori tekdavo dėvėti. "Bet dėvėdavom "balaganiškai", - juokiasi dizaineris, - kaklaskarė tai ant galvos, tai kur ant kojos užrišta, marškiniai iki bambos prasagstyti. Mums būdavo juokingi tarybiniai simboliai, todėl protesduodavom." Už tokį elgesį, lengvą chuliganizmo formą, tekdavo dažnokai pamindyti direktoriaus kilimą.

Šiemet į mokyklą pirmą sykį žygiuos S.Gandžumiano duktė. Ji taip pat apsivilks uniformą, kuriai tėtis visiškai pritaria. Jo nuomone, kaip nori rengtis turėtų būti leista nebent vyresniems mokiniams. O pradinukams svarbu pajusti mokyklos tvarką, suprasti, kad priklauso bendruomenei.

Nenustygstantiesiems vietoje iš noro išsiskirti dizaineris siūlo išradingai pažiūrėti į aksesuarus, kurie nėra uniformos dalis: batus, kojines, krepšius, papuošalus (jei jie mokykloje leidžiami). Mokyklos taip pat neturėtų siūdinti nuobodžių drabužių moksleiviams. Juos galima pagyvinti ryškiomis juostomis, išsiuvinėta emblema arba sagomis su mokyklos ženklu. Reikia tik truputėlio fantazijos!

Uniforma Didžiojoje Britanijoje

Jungtinėje Karalystėje mokyklos uniformos yra, ko gero, labiausiai įprastos. Švarkas su išsiuvinėtu herbu, marškiniai, kaklaraištis, kelnės ar sijonas, kojinės, pėdkelnės merginoms, juodi batai, megztukas ar džemperis, striukė ar paltas - visa tai yra uniformos dalis. Kai kurios mokyklos į sąrašą įtraukia ir kuprines ar krepšius. Atskiras aprangos komplektas reikalingas kūno kultūros pamokoms. Negana to, daugelis mokyklų turi griežtas taisykles dėl išvaizdos per pamokas. Šios draudžia ryškius papuošalus ir makiažą, išsiskiriančius aksesuarus, šukuosenas.

Uniforma Australijoje

Kaip ir Kanada, Jungtinės Valstijos bei kitos buvusios Didžiosios Britanijos kolonijos, Australija mokyklinių uniformų tradiciją perėmė iš tolimosios Anglijos, todėl jų dėvėjimo tradicijos mažai skiriasi nuo įprastų tėvynėje. Žinoma, australiškosios uniformos pritaikytos karštesniam klimatui. Joms dažnai priklauso ir kepuraitė nuo saulės. Įdomu tai, kad abiturientai nuo uniformos dėvėjimo paprastai atleidžiami, o kai kurios mokslo institucijos jiems turi specialius drabužius - kitokios spalvos ar sukirpimo nei likusių moksleivių.

Uniforma Japonijoje

Japonijoje vakarietiško stiliaus uniformos atsirado devynioliktojo amžiaus pabaigoje kaip šalies modernizavimo programos dalis ir greitai tapo tiesiog neatsiejama mokyklos dalimi. Visoje šalyje jos labai panašios - kariško stiliaus tamsus kostiumas su auksinėmis sagomis berniukams; sijonas, jūreiviškas švarkelis arba balti marškiniai ir liemenė - mergaitėms. Uniformos keičiamos pagal sezonus: vasarą lengvesnės, o žiemą šiltesnės. Tačiau kurią uniformą rinktis, toli gražu nėra asmeninis reikalas! Japonijoje švenčiama "koromo-gae" diena - metas, kai visoje šalyje žieminė uniforma pakeičiama į vasarinę ar atvirkščiai.

Uniforma Vokietijoje

Ji įdomi tuo, kad jos tiesiog nėra. Keista, bet pedantiškieji vokiečiai niekad neturėjo tradicijos vaikus mokyklose rengti vienodais tvarkingais kostiumais. Vieninteliai žinomi bandymai įvesti tokią tvarką - nacių laikų hitlerjugendo (vok. Hitlerio jaunimo - aut.) uniformos, kurias turėjo dėvėti kai kurių, specializuotų, mokyklų moksleiviai. Šiais laikais uniformos dėvimos vos keliose mokyklose ir vadinamos mokykliniais drabužiais.

http://www.delfi.lt/news/DELFI_for_wome ... d=14241201

Šiais mokslo metais mokyklose pamokos tęsis iki 2008 metų birželio 20 dienos.

neskaiciau to straipsnio, kazkoks jis man ilgas jau labai pasrirode

na o siaip tai as irgi turejau ir vis dar turiu uniforma, kabo ji spintoje.
Mano mokyklos uniforma buvo bent man negrazi, ne modeliu, o spalvomis.
na sakes, pirma karta turbut neradau tai ko man reikia net ir per google

na jei kam pavyks rasti ir paziureti tai as baigiau gabijos gimnazija vilniuje.

Egliukau, kaip tik ten ir buvo apie spalvas ir fantaziją, parenkant mokykloms uniformas. Nežinau, kodėl mokyklos tarybos parenka niūrias spalvas, darydamos mokinius pilkomis pelytėmis. Man pačiai teko matyti vienos Klaipėdos krašto gimnazijos uniformas rausvos vyšnių spalvos su žalsvomis juostelėmis ir kitur- žalias, su mėlynomis. Vaizdas , aišku, skiriasi.
Manyčiau, kad reiktų pakovoti už uniformų spalvas mokyklos tarybose ir šio darbo nepradėti pernelyg vėlai. Jau liepos mėnesį būna užverstos siuvyklos, trūksta tinkamų audinių. Yra buvę , kai per skubą dvi gimnazijos pasisiuvo vienodas uniformas..Paskui turėjo keisti..
Uniformos nėra privalomos, kiekviena įstaiga jas įsiveda vidaus susitarimu.
Parinkau kelias iš neto, nėra jų daug, galima būtų rasti per tinklapį -mano klasė..Nežinau tikslaus adreso..

Tiesa pasakius man tai buvo pirma tokia Rugsejo pirmoji. Net pirmoje klaseje taip nesijauciau... Atrode kad sirdis issoks is krutines... Visalaik galvojau, kad dziaugsiuosi kai mokslai eis i pabaiga, bet... Ateina toks momentas zmogaus gyvenime kai vercia susimastyti.