Is tiesu arteja... dar viena grazi metine svente.. Pavasario svente..Kai viskas prabunda.. kai keliasi ne tik gamta...bet ir mes kartu su ja...
Svarbiausia pavasario šventė _ Velykos. Pasiruošimas Velykoms _ Verbų sekmadienis. Seniau verbas rišdavo labai paprastai. Tai būdavo kelios žilvičio ar gluosnio šakelės, surištos su žaliu kadagiu. Šakeles galima ir paželdinti, įmerkus anksčiau į vandenį (pvz., beržo šakutę).
Kiekvienas turėdavo neštis verbą į bažnyčią, nes kitaip "velnio uodegą teks laikyti mišių metu".
Simboliškai reikėjo vaikus mušti verba, kad sveiki ir gražūs augtų. Verbos mušimu gamta (medžiai ir augalai) būdavo pažadinama naujam pavasariui.
Didžiąją savaitę šeimininkės tvarkydavosi šventėms: baltino virtuvės sienas, senas ir aprūkusias popieriaus užuolaidėles pakeisdavo naujomis, pakabindavo palubėje naują sodą, žibalinę lempą, paveikslus, lentynas papuošdavo karpinėliais. O svarbiausia - primargindavo daug margučių, kad užtektų vaikams ir lalauninkams. Labiausiai mūsų krašte mėgta marginti vašku ir skutinėti dažytus kiaušinius.
Krikščioniškosios Velykos būna tuoj po lygiadienio (naktis susilygina su diena). Tai sena prosenelių vėlių garbinimo šventė. Kalbininkai Velykas kildina iš žodžio "vėlė" (vėlė _ Velykos).
Namus lankančius lalauninkus reikia apdovanoti margučiais. Svetimųjų lankymasis namuose - tai irgi vienas iš vėlių garbinimo momentų (tą dieną negalima lankytis svečiuose).
Antrą dieną krikšto vaikai lankydavo krikšto tėvus, kurie dovanodavo jiems po margutį. Margutis jungdavo kartas. O jeigu prisiminsime dar senesnius papročius _ kapų lankymą per Velykas, kai užkasama kiaušinį ant kapo, kai artojas pirmoje vagoje aparia margutį, tai pastebėsime, kad per Velykas ne tik pagerbiamos prosenelių vėlės, bet ir reikia jų užtarimo naujam pavasariui _ naujam žemdirbystės darbų sezonui, derliaus sėkmei.
Gal todėl po velyknakčio pamaldų visi skuba kuo greičiau namo, kad linai geriau derėtų. Per Velykas reikėdavo suptis sūpynėse ne tik vaikams, bet jaunimui ir suaugusiems, kad derlius geras būtų, o ypač linai dideli ir ilgi augtų. Žinomi seni margučių ridenimo ir mušimo papročiai. Svarbus per Velykas lalavimas (dar vadinamas volavimu). Labai svarbu, kad iki šių dienų tas paprotys dar gyvas ir mūsų krašte.
Pavasario švenčių apeigų pagrindinis tikslas yra sėkmingo derliaus užtikrinimas. Gal todėl nė vienu kitu metų laiku nėra tiek švenčių, kiek jų esą pavasarį.
|
.
))