Nacionalinis Kūčių irgi Kalėdų sindromas
Draugai stačiatikiai klausinėja, kaip mes - lietuviai - švenčiame Kalėdas, iš kur ir kaip puoselėjamos tradicijos... Sovietmečiu išguitos šventės šiomis dienomis įgauna naują prasmę, ieškoma užsimiršusių tradicijų, o jų trūkumą kompensuoja naujai sugalvotos ar šiaip iš kažkokių nuogirdų pritaikytos. Jei per Kūčias lietuviai tradiciškai dar suvokia, kaip elgtis (prisivalgyti visokių haliucinogeninių aguonų su grybais, persižegnoti, burti iš kavos tirščių etc.), tai Kalėdos tampa šoko terapiniu pasimetimu.
Kažkodėl lietuviams tampa tradicija per Kūčias sprogdinti fejerverkus. Galima suprasti, kai šaudoma kokį vidurnaktį, tipo jau kaip ir Kalėdos, bet vakare, kai miestelėnai kraipo galvas, tai į Prakartėlę, tai į bananais papuoštą ir parako dūmuose skendinčią eglutę, nesuvokdami, ar dar pabūti susikaupusiais, ar jau griebti kokią čierką... Fejerverkai tokiu metu atrodo ir kaip tam tikra provokacija - kitataučiai kitatikiai, galbūt, taip mėgina "įsilieti" į šventinį kontekstą, arba paerzinti dorus katalikus...(?)
Keista tapma ir dovanų dovanojimas prie Kūčių stalo, nesulaukus Kalėdų ryto... ". Na, o jau iš ryto, tai galima ryti! "Ateina kaimynas su dideliu buteliu vyno". Svirduliuoja kaimynai link vienintelės dirbančios parduotuvės, o pirkėjų krepšiuose - saldumynai ir alkoholis - "Kalėdos, vis gi!" Kartais, iš įpratimo, ko gera, kalėdų senelis dar pavadinamas "diedu Marozu" ir visaip kaip bandoma jam surasti "tradicinę lietuvišką snieguolę
Vargu ar tūlas lietuvis žino bent porą kalėdinių giesmių (dauguma apsiriboja "Jingle Bells" posmeliu). Kadaise sakydavo, kad per Kūčias burti būtina tam, kad kitą dieną patekėtų saulė, o, kaip šiandien...? (Geriausias burtas - Teleloto Kūčių vakarą!) Jau ir žvėrys nustojo žmogiškais balsais kalbėti, nes, turbūt, nusivylė, kaip šeimininkai keiksnoja valdžią ar giriasi "prasukę" kietą bizniuką, išleidę porą tūkstančių dovanoms ir aimanuojantys, kad vos lieka pinigų keturių asmenų šeimos atostogoms Kanarų salose...
Ką gi, gerų švenčių - anyway! Nepamirškime bent vaikuose skiepyti tikėjimą stebuklu, net jei mums patiems - vien cepelinai galvoje...
|