Vėlinės – visų mirusiųjų pagerbimo šventė.... Gyvieji aplanko mirusiuosius kapuose, uždega žvakutes, manoma, kad mirusieji taip pat ateina pas gyvuosius...Tai sielos skaidrumo, tylaus susimastymo..svente..


Tarp skausmo, asaru, juoku
Yra gi daug gyvenimo taku,
Bet jie visi zmoniu minias
I bendra pili tesuves...

Ten kalnas juoduoja toli
Ir medziai kuzdasi keli..
pasvire kryziai i salis,
tai amzina bendra pilis.

I pili ta bendrais takais..
Ir as keliausiu su visais,
Nors nezinau nei as, nei jie,
Kuriam pirmiau reiks tart " Sudie"....

Uzdekime.. bent po viena zvakute...ir ant apleisto.. niekieno nelankomo kapo...

...

itrukes antkapis geliu nera
ilsekites nezinomieji
per velines zvakigalio sviesa
apsvies ir jusu kaubureli..

Be komentaru..
Atminimas gyvuju rankose.
O ar atsimename?...
...

niekad nepamiršim.

Nemaciau ne vieno vieniso kauburelio be zvakutes...- zmones keiciasi....

kažką girdėjau, kad mokiniai eis degint žvakučių ant pamirštų kapų... tik nežinau kokiam mieste,...

Visur pries velines mokiniai tvarko kapelius, didesnius ar mazesnius. Tai jau tradicija tapo. Taip ir nelieka apleistu kapeliu. Visi priziureti. Ir zvakutes nunesa.Uzdega...Neteko girdeti, kad tikraja diena eitu,...nebent su baznycios eisena...Buna toks momentas...veliniu diena.