Dar keletas minčių..
Kai kūdikis išmoksta sėdėti, o paskui ir vaikščioti, kai pagaliau sėdasi prie bendro stalo ir padaro ant puoduko, mamas apninka mintis: „O kodėl taip ilgai nekalba?”
Kadangi šis klausimas gana dažnas , aiškina vyresnioji logopedė Ingrida Liaudeneneckienė.
Kalbos išmokstama pamėgdžiojant
Kalba nėra įgimta, ji yra išmokstama gana apibrėžtu būdu – pamėgdžiojant. Pamėgdžioti sugeba net kūdikiai, pvz., jie mielai pamėgdžioja suaugusiojo mimiką, kai šis šypsodamasis palinksta prie kūdikio, jei mama atsitūpia šalia 1,5-2 metų vaiko norėdama jam kažką pasakyti, vaikutis irgi tupiasi. Švedijoje buvo atliekami tyrimai, kurių metu buvo tiriamas ir stebimas kūdikių elgesys. Vėliau buvo aprašyti įvairūs pastebėjimai, štai vienas iš jų: mama kelių savaičių amžiaus kūdikį nusinešė į parduotuvę ir ten dirbantis mėsininkas kūdikiui parodė liežuvį, kūdikis jam atsilygino tuo pačiu - iškišo ir parodė liežuvį. Tai dar kartą patvirtina, kad kūdikiai iš tiesų turi gerą gebėjimą pamėgdžioti suaugusįjį. Daugelis literatūroje iliustruotų pavyzdžių rodo, kad spontaniškas mėgdžiojimas vaikams yra įgimtas. Suaugusieji privalo išmokti tai pastebėti ir tuo naudotis formuodami vaikų kalbinius įgūdžius. Mėgdžiodamas vaikas išmoksta ne tik kalbą, bet ir gebėjimą vaikščioti stačiomis. Tai įtikinamai gali iliustruoti pavyzdys apie vieną danų ūkininką, kuris savo dvejų metų dukrelę uždarė į vištų aptvarą. Mergaitė ten praleido keletą metų ir kai buvo išgelbėta visi stebėjosi keistu jos elgesiu: ji vaikščiojo krypuodama, maistą rijo visai kaip višta, rankomis kapstė žemę, vaikščiodama kinkavo galvą. Įgimtas instinktas vertė vaiką mėgdžioti tai, kas buvo šalia.
Kažkas panašu i Mauglį džiunglėse..
Ir dar..
Tobuliausiai pamėgdžioja 1-4 metų vaikai
Pamėgdžiojimas labiausiai pasireiškia nuo 1 iki 4 metų, išlieka iki 5-6 metų. Tai labai svarbu mums – kalbos korekcijos specialistams, kadangi tai pats aktyviausiais kalbos vystymosi periodas. Jeigu vaikas turi kalbos vystymosi sutrikimų, jam būtinai reikalinga logopedo pagalba. Ir kuo vaikas yra jaunesnis, tuo korekcijos galimybės didesnės. Jei pas kalbos korekcijos specialistus patenka nekalbantis vaikas, kuris neturi kitų specifinių raidos sutrikimų, tuomet galima efektyviausiai pasinaudoti prigimtiniu vaiko sugebėjimu mėgdžioti. Jei užsiėmimų metu vaikas noriai mėgdžioja logopedo artikuliacinio aparato atliekamus judesius, tariamus garsus ir garsažodžius rezultatai pasiekiami lengviau ir greičiau, nei tada, kai vaikutis yra vangus, apatiškas, nesidomi jį supančia aplinka ir veikla. Tokiais atvejais ir vaiko sugebėjimas pamėgdžioti nėra pilnavertis, ir korekcija tampa sudėtingesnė, norimi rezultatai pasiekiami lėčiau.
Tai tubūt dar vienas momentas, kodėl vaiko aplinkoje nereikia keiktis, tėvams aiškintis santykių..
/ZEBRA info/