jo:)))))))) grazus barlevykai:)))))

Skanumynai iš grybu
Baravykai, pakepinti savo sultyse.
500 g šviežiu baravyku, svogunu, 1 – 2 šaukštai sviesto, 2 šaukštai grietines, puse šaukštelio maltu pipiru, druskos.

Vidutinio dydžio baravykai gerai nuplaunami. Kepureles ir koteliai supjaustomi gabaliukais, sudedami i keptuve ir kepami, kol atsiradusios sultys išgaruoja. Tada dedamas sviestas, smulkiai supjaustyti svogunai ir maišant dar pakepinama 10 min. Po to beriama druskos, pipiru, pilama grietine ir vel pakepinama 5 min. Vietoje grietines galima ipilti ir vandens.Patiekiama su virtomis bulvemis.



Baravykai su grietine ir suriu
500 g šviežiu baravyku, 2 šaukštai sviesto, puse stiklines grietiines, 25 g fermentinio surio, šaukštelis miltu, druskos, krapu ar petražoliu lapeliu.

Nuplauti grybai perpilami verdanciu vandeniu, nuvarvinami, supjaustomi gabaliukais, pasudomi ir pakepinamisvieste. Baigiant kepti, iberiama miltu, išmaišoma, ipilama grietines, užvirinama, apibarstoma tarkuotu suriu ir apkepama orkaiteje.Patiekiant apibarstomi krapu ar petražoliu lapeliais.Tokiu budu galima paruošti ir kitu rušiu bei konservuotus grybus. Tik nuo pastaruju nupilamas skystis ir jie gerai išplaunami, o jei sudyti – išmirkomi šaltame vandenyje, nuvarvinami ir supjaustomi. Toliau gaminami, kaip švieži grybai.



Grybai, troškinti baltajame vyne

400 g grybu, 3 – 4 šaukštai sviesto, 2 šaukštai miltu, 3 šaukštai baltojo vyno, cesnako, petražoliu lapeliu, maltu pipiru, druskos

Nuvalyti, nuplauti ir supjaustyti švieži grybai apkepinamisvieste, prie ju pridedama sutrinti cesnako, smulkiai supajustytu pertažoliu lapeliu, maltu pipiru, miltu, druskos, užpilama vynu ir trupuciu vandens. Troškinama ant mažos ugnies, kol grybai suminkštes.P.S. Vaikams galima duoti ne daugiau kaip 1 porcija.



Užkandis Musmires”
100g sudytu grybu, 2 marinuoti agurkai, 2 vidutinio dydžio prinoke kieti pamidorai, 2 svogunai, 2 šaukštai tirštos grietines, šaukštas aliejaus, 3 kiaušiniai, petražoliu lapeliai, druska, šaukštelis garstyciu, pipiru.

Šiam užkandžiui tinka ruduokes, paliepes, kelmuciai ir kt. Sudyti grybai perrenkami, jei labai surus – išmirkomi. Grybai, agurkai supjaustomi nedideliais gabaleliais, pridedama iš pomidoru išskobto minkštimo. Svogunai smulkiai sukapojami. Kietai išvirtu kiaušiniu platesni gabalai nupjaunami ir pro juos išimami tryniai. Pastarieji ištrinami su grietine, aliejumi, garstyciomis. Pridedama pipiru, druskos (jei patinka galima ilašinti truputi acto). Nupjauti kiaušiniu baltymu galai sukapojami, sudedami i paruoštas daržoves bei grybus ir viskas išmaišoma. Tušti kiaušiniu baltymai prikemšami paruoštos mases, o likusi, gražiai sudedama i lekšte ir pabarstoma supjaustytais petražoliu lapeliais. I viduri sutatomi idaryti kiaušiniu baltymai nupjautu galu i apacia. Pomidoruose išpjaunamos koteliu vietos, pro jas išimamos seklos, paliekant prie odeles nestora minkštimo sluoksni. Pomidoru vidus pabarstomas druska bei pipirais. Taip paruoštos keporeles užmaunamos ant sustatytu kiaušiniu. Ju viršus pabarstomas smulkiai kapotu kiaušinio baltymu arba aptaškomas grietine. Vietoje pomidoru galima uždeti naturalias grybu kepureles. Tinka pievagrybiu, umedžiu ar kitu grybu dubenelio pavidalo kepureles. Jos išverdamos pasudytame vandenyje.



SKANAUS

Jo sukėlėt man apetitą su savo grybukais ir patiekalais iš jų. Nu, kadangi biednoje (dvasiškai) šalyje gyvenu, tai eisiu į parduotuvę šampinjonų pirkti (net geda sakyti kam). Darysiu kokį patiekalą, gal ir nelabai gausis ale ai vis paguoda kaskokia. O šiaip labai mėgstu grybauti ir valgyti juos aišku.

a wo..ir ash megstu grybauti... ir siemet jau..uzmarinavau.. apie 15 litru.. grybu.) niu bus skanu zhiema...
gaijla..ka as nesitampau..i mishka..fotyko..) asha..a grybai.. tikrai grazhus.mmm...

susrenka pietum visus grybus ..nai nai nai

KADA GRYBAI PAVOJINGI?

Visu pirmiausia reikia rinkti tik zinomus grybus. Jie turi buti sveiki, nepersene ir nesukirmije. Nuodingi grybai, ka besakytu kas apie sidabrinio sauksto laikyma juose ar odeles nulupima...ir t.t.- islieka nuodingais.Jokiu konservuotu grybu negalima laikyti kelerius metus.Pablogeja ju skonis ir kvapas, todel veliau jie gali pasidaryti nuodingi.Taciau, jei tarp valgomu grybu papuole nuodingas, reikia imtis visu priemoniu apsinuodijusiam gelbeti...Galima duoti isgerti geriamosios sodos tirpalo(saukstas sodos litrui vandens) arba silpno kalio permanganato tirpalo- kuo daugiau, tuo geriau.Paskui sukelti vemima. Plovima pakartoti 3 kartus.Tada duoti isgerti aktyvuotos anglies (ne maziau kaip 10 tableciu,jas sugrudus ir atskiedus nedideliu kiekiu vandens).Sugirdyti vidurius laisvinanciu vaistu (ricinos, aliejaus).Veliau duoti atsigerti kavos, arbatos.
Gydymui netaikyti alkoholio, skrandzio darba gerinanciu tableciu.
Suteikus pagalba...ligoni vezti i gydymo istaiga, net jei jam tapo geriau.

Na..geriau bukim atidesni...ir rinkim tik pazistamus grybukus:))))))
Sekmes, grybautojai:)))))

SUAKTYVEJO ERKES

Praejusia savaite prasidejo rudeninis erkiu pikas, galintis testis iki spalio vidurio.VSD specialistai ivairiuose regionuose per valanda surenka mazdaug po 30 erkiu.Tai..daug, nes pries dvi savaites buvo randama vidutiniskai po 5-6.
Grybautojai turetu pasisaugoti..., nes imanoma uzsikresti Laimo liga arba nepagydomu erkiniu encefalitu.
Dabar daugiausiai randama erkiu palikuoniu...vadinamuju nimfu. Pastarosios paprastai uzkrecia zmogu....erkiniu encefalitu...
Erkiu sukeltomis ligomis apsikretusiu siais metais jau yra.



Erkės yra smulkūs, dažniausiai mikroskopinio dydžio (iki 5mm) voragyviai. Nemažai erkių yra kultūrinių ir dekoratyvinių augalų kenkėjų, grūdų ir jų produktų gadintojų, žmogaus ir gyvūnų parazitų.

Paprastai tarp galvakrūtinės ir pilvelio nėra suaugimo žymės. Kai kurių erkių pilvelis nariuotas. Burnos organai priklausomai nuo mitybos būdo būna duriamieji, siurbiamieji ar graužiamieji – siurbiamieji. Erkės vystosi keliomis fazėmis: Kiaušinio, lervos, pronimfos, nimfos ir suaugėlio (imago). Kai kurių erkių rūšių pronimfos nepalankiomis sąlygomis gali virsti hipopusais, kurie yra atsparūs nepalankioms erkei oro sąlygoms. Neretai parazitinių erkių lervos minta smulkių graužikų krauju, nimfos – kiškių, voveraičių, o suaugusios – stambių žinduolių ir žmogaus krauju.

Labiausiai paplitusios erkės:

Šuninė erkė (Ixodes ricinus) ir taiginė erkė (Ixodes persulcatus) - perneša encefalito virusą; niežinė erkė (Sarcoptes scabiei) - parazituoja žmogų odoje išgrauždama takus; folikulinė erkė (Demodex foliculorum) - parazituoja žmonių blakstienų ir kitų plaukų riebalinėse liaukutėse; miltinė erkė (Tyroglyphus farinae) - sugadina maisto produktus.

Erkių žala ir jų vystymosi ciklas

Iksodinės erkės Ixodes dammini, gyvena Rytuose, o Ixodes ricinus, gyvena Vakaruose. Erkės yra nariuotakojai; joms būdingos kelios raidos stadijos (kiaušinėlis, lerva nimfa, suaugėlis).



Erkės augimo bei vystymosi etapai

Suaugusios šios erkės maitinasi ir poruojasi parazituodamos baltauodegius elnius. Rudenį patelės žemėje padeda kiaušinėlius, pavasarį iš jų išsirita lervos. Šios dažniausiai minta baltakojų žiurkėnų audiniais, Jeigu žiurkėnas yra apsikrėtęs Borrelia burgdorfei bakterijomis, jomis užsikrečia ir lerva. Užaugusi lerva žiemoja, o kitą pavasarį virsta nimfa, kuri atsitiktinai gali įsisiurbti ir žmogui. Įsisiurbus erkei, bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą, ir toks žmogus gali susirgti Laimo liga (simptomai panašūs į artrito). Užaugusios nimfos virsta suaugėliais, ir ciklas prasideda iš naujo.

Erkių platinamos infekcijos

Žmonėms erkės sukelia grėsmę susirgti erkiniu encefalitu, Laimo liga, tuliaremija, babezioze, erlichioze, grįžtamąja ir dėmėtąja karštlige. Lietuvoje aptinkamos erkės iki šiol platino tik erkinio encefalito ir Laimo ligos sukėlėjus.

Šunims erkės gali perduoti Laimo ligos, babeziozės, erlichiozės, hemabartoneliozės, hepatozoonozės; galvijams - anaplazmozės, babeziozės, teileriozės ir Laimo ligos, o katėms - hemabartoneliozės, hepatozoonozės, cytoksozoonozės sukėlėjus.

Erkinio encefalito virusu erkės gali užkrėsti žmogų ir beveik visus šiltakraujus gyvūnus, tačiau tik žmogui pasireiškia ligos požymiai. Be to ne visi suserga. Ligą lemia imuninės sistemos būklė, įvairios lėtinės ligos, erkės infekuotumo lygis ir kt.

Sergamumas erkių platinamomis ligomis Lietuvoje

Nuo 1992 metų erkiniu encefalitu ir Laimo liga suserga vis daugiau žmonių. 1998 metais erkiniu encefalitu susirgo 548, Laimo liga - 1498 Lietuvos gyventojai.

Daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno mieste ir rajone (erkiniu encefalitu susirgo 79 miesto ir 22 rajono gyventojai, Laimo liga - atitinkamai 480 ir 61). Gana daug susirgo Šiaulių ir Panevėžio apskričių gyventojų.

Kaip apsisaugoti nuo erkių pernešamų ligų

Nuo erkinio encefalito patikimiausiai apsaugos skiepai. Geriausia pradėti skiepytis žiema. Tada iki pavasario - erkių aktyvumo pradžios - organizme susidarys imuninė apsauga. Patikimiausia ir ilgiausia apsauga garantuoja 3 skiepų dozės: 97 proc. paskiepytų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui mažiausiai 3 metams. Jei erkė įkando neskiepytam žmogui, ligos išvengti padeda imunologas. Šis preparatas veiksmingas, jei po erkės įsisiurbimo praėjo ne daugiau kaip 96 valandos.

Nuo Laimo ligos Lietuvoje vakcinos dar nėra.

"misko samanose - milzinai" - Lietuvoje randama egzotishku ir Europoje retu grybu (shakotasis sedis)..
http://www.lrytas.lt/?data=20060913&id= ... =99&view=2

ar teko kada tokiu ragauti?