O va čia jau užvedei įdomesniu keliu
. Vadinas Salomėja savo poemoje sakydama - [...] Diemedžiu žydėsiu [...] turėjo galvoj, kad ji žydės peletrūnų
? Tiesa pagal wiki peletrūnas turi lotynišką pavadinimą Artemisia dracunculus, tačiau kažkur radau, kad diemedis įvardijamas kaip Artemisia abrotanum (gentis ta pati - kiečiai, bet rūšis skirias, o kai kur skaičiau, kad vieni gėris peletrūno kvapu, kitiem gi smirda, gal čia rūšys taip pat turi didelės įtakos ir tiesiog sumaišoma?), nors iš nuotraukos kažkas tokio pat, iš aprašymo irgi. Dar daug kur aptinku tokį parašymą:
Žemaičiai jais paskanina sūrius ir varškę, vokiečiai - mėsos ir žuvies patiekalus. Kodėl jis siejamas daugiausiai būtent su žemaičiais (mano senelis irgi buvo žemaitis, kaip suprantu ir tavo mama), kokia čia "tradicija"?
Beje tuomet šis prieskonis turi ne vieną poemą apie save
Diemedėli diemedėli,
Pilkai melsvai žalias -
Diemedėli diemedėli -
Dievo tu medeli...
Prisiglausk prie jo lapelių
Lyg angelo plunksnelių,
Ir įkvėpk kartoko kvapo
Menančio mūs dalią...
Ach, tylusis diemedėli -
Dievi kai kuklus,
Savo tyliu buvimu
Prisiglausk prie mūsų.
Tyliai tyliai pakuždėk:
A su tavimi -
Medelį dievo mato tas,
Kas mato širdimi...
(Vida Vai(ž/š/č)nienė)