Permeciau jumi diskusijos visus 5 puslapius. tema prasidejo mintimi, kad laimingas zmogus tampa nekurybiskas. Veliau kazkaip tema pakrypo i susitikimo [chatiniu zargonu meeto] organizavimo puse, veliau tai persirutoliojo i zmogiskojo amziaus aptarinejima. Pagalvojau, kad visa tai galima pameginti tarpusavije susieti.
Kas yra laime? Ko gero kiek yra zmoniu, tiek gali buti laimes pasireiskimo priezasciu ar ja sukelianciu faktoriu.
Tokia jau zmogaus prigimtis, kad laikui begant viskas jam nusibosta [tas pats maistas, tas pats darbas, ta pati veikla ir t.t.]. Tai, kas viena diena dare tave laimingu, kita diena gali palikti visiskai abejingu. Tad matematiskai galima teigti, kad pastovumas yra priesingai proporcingas laimingumui arba kitaip sakant teigiami gyvenimo pokyciai, naujoves, kuryba tiesiogiai proporcingi laimingumui. Na gal terminas laimingumas nelabai tinkamas, taciau kitoks kazkaip neateina i galva. Naujos pazintys, skirtingai mastanciu ar skirtingu pomegiu zmoniu susitikimai pakeicia juodai balta vaizda i spalvota ir pilkus gyvenimo atspalvius pakeicia siltos vaivorykstes spalvos. O tai is dalies ir daro zmogu laimingu nepriklausomai nuo jo amziaus. Vienam 30, kitam 50 ar 60, treciam 40. Ar tai tikrai taip svarbu? Manau sutiksite, kad svarbiau, kos tu zmogus, nei kiek tau metu. Jur ar yra linksma, linksma, linksma priklauso ne nuo amziaus, o nuo to, kokioje kompanijoje esi ir koks esi pats.
