Aš manau, kad reikalingas totalinis ekologinis sprendimas bebrų problemai. Išeitį siūlo Italijos mokslininkai - pasirodo, tai paprasčiausiai kažkokia pistacija.
Mastikinė pistacija naikina bebrus
Balkanų kalnuose augantis krūmas - mastikinė pistacija (lot. Pistacia lentiscus) tampa masinės bebrų žūties priežastimi - žvėreliai stringa sakuose ir miršta iš bado.
Kai kuriuose Italijos rajonuose paplitę krūmai tapo piktžole, nors italų mokslininkai tikėjosi sukūrę krūmo veislę, kurios derva tiktų tepalų, plastmasės ir bitumo gamybai. Mastikinė pistacija tobulinimui buvo pasirinkta ne atsitiktinai - ji nuo seno buvo žinoma, kaip ypač daug dervos duodantis augalas, o senovės graikai jos sakus netgi naudojo vietoj kramtomos gumos.
Specialiai išvestos, genetiškai modifikuotos šio krūmo veislės auga nepaprastai sparčiai, ypač - drėgnose vietose, o jų mediena turi išskirtinę ypatybę - duoda nepaprastai didelius kiekius lipnios klampios dervos, panašios į sakus. Nulaužus naujojo augalo šakelę, jau po sekundės ima lašėti nepaprastai lipnūs, į klijus panašūs sakai. Vienas penkerių metų augalas per parą gali duoti iki 3 kilogramų tokių sakų. Sakuose labai daug angliavandenilių, tinkamų perdirbimui į tepalus, plastmasę ar kitus chemijos produktus. Augalai buvo kuriami, ieškant alternatyvų nuolant brangstančiai naftai.
Deja, sparčiai augantis, ligoms atsparus augalas pasirodė besąs neišnaikinamu ir jau dabar keli šimtai kvadratinių kilometrų Italijos pajūriuose yra užžėlę mastikinės pistacijos sąžalynais. Bandymai kirsti šiuos krūmus - nesėkmingi: motorinių pjūklų dantys įstringa sakuose, o kirviai apsivelia sakais ir skiedromis taip, kad medkirčiai tampa bejėgiais. Itin kenčia bebrai - jie graužia šiuos krūmus, tačiau iškart išsitepa sakais, limpa prie krūmų, kartais dantimis prilimpa prie stambesnių krūmų kamienų ar netgi įstringa iš medžių ištekėjusių sakų balose. Vien per 2004 metus Italijoje aptikta per trisdešimt lipniuose sakuose įstrigusių bebrų.
|