koks dailutis

Fainas bebras, tokį už šunį galima laikyt, nes pasirodo kitiem baisus žvėris . Beje ans kaip ir šuo ne glostymui skirtas, aš ir stumbro nenorėčiau eit glostyt

o man visi žvėrai gražūs ir įdomūs....

Kartą bebras sėdėjo po medžiu ir rūkė žolę. Pro šalį ėjo ežiukas. Bebras, aišku davė užsitraukt - jis jau buvo persirūkęs. Ežiukas irgi užsitraukė. Pasėdėjo jie kartu, apkvaitę, pasiklausė medžių ošimo... Bebras snūstelėjo. Ežiukas tuo tarpu pakilo ir nuėjo toliau. Rodėsi, kad praėjo tikra amžinybė, mat narkotinio kvaitulio persunktos smegenys susipainiojo laike. Bebras vis rūkė žolę, o ežiukas kažkur ėjo... Lyg ir aplink medį. Berods jau praėjo kelios dienos, o gal ir žiema atėjo ir pasibaigė... Miškas tyliai ošė, o bebras toliau traukė suktinę. Pro šalį ėjo ežiukas. Bebras, aišku davė užsitraukt - jis jau buvo persirūkęs. Ežiukas irgi užsitraukė...

Nagi, ar aš čia solo turėsiu apie bebrus varyti, ar visgi galų gale kažkas prisijungs?

Kartą vienas kiškis irgi pavaišino bebrą žole, bet tą dar reikėjo pamokyt, kaip "įpūsti". Zuikis ir sako: "Tu įtrauk dūmų giliai, giliai, nerk į upę - mat prie vandens buvo, - ir plauk į kitą krantą, o ten jau gali išpūsti." Tas bebras taip ir padarė, ale neiškentė, nes buvo bebras, ir, nepriplaukęs kito kranto, atsimušė į begemotą ir viską tam išpasakojo apie kiškį, kasiaką ir parodė, iš kur kaifo gavo. Tai tada begemotas pats nuvarė pas kiškį užtraukt paprašyti. O apsipūtęs kiškis, pamatė begemotą, ir pagalvojo, kad čia bebras išpūst pamiršo ir puolė tą dubasinti šaukdamas: " išpūsk, bebre, išpūsk!"

Šis nutikimas byloja apie tai, kokie blogi yra bebrai ir kokie protingi kiškiai!

Nepyk... man patinka bebrai.. negaliu as ant ju varyt...ranka nekyla

mano draugo šunį sukandžiojo bebrai, kai buvo medžioklėjė- visgi tenka jiems (šunims) kįsti į tuos urvus jų.. sakė vėliau gerai iššaudė, kai išlindo medžioklė visgi