Yra pasaulyje nemažai sparnuotų frazių ir gerai žinomų posakių, kurių prasmę mes žinome, bet nežinome, iš kur tie posakiai atėjo. Kai kurie iš posakių labai keisti, kai kuriuos sukūrė genijai, kai kuriuos kitus - liaudis...

Apetitas ateina bevalgant. Posakis iš prancūzų rašytojo Fransua Rablė romano "Gargantia", 1 dalis, 5 skyrius.

Balta varna. Posakis nusako retą, išskirtinį žmogų, yra iš vienos satyros, kurią mūsų eros pirmąjame amžiuje parašė romėnų poetas Juvenalis.

Laikas gydo žaizdas, laikas - geriausias gydytojas. Posakis iš "Išpažinties", autorius - šventasis Audustinas, mūsų eros V amžius. Tiesa, panašų posakį yra panaudojęs ir graikų rašytojas Menandras, IV a. prieš mūsų erą: "Laikas - visų neišvengiamų blogybių gydytojas".

Laikas - pinigai. Amerikiečių politikas ir rašytojas Benjaminas Franklinas 1748 šį posakį panaudojo savo knygoje "Patarimas jaunąjam pirkliui". IV a. prieš mūsų erą panašų posakį yra panaudojęs graikų filosofas Teofrastas - "Laikas - brangus išlaidavimas".

Laikas dirba mums. 1866 Anglijoje, bendruomenių rūmuose V. Gladstonas, būsimasis ministras pirmininkas, siekdamas įteisinti eilinių piliečių teisę į rinkimus, kreipimesi į konservatorius tarė: "Jūs negalite kovoti prieš ateitį. Laikas yra mūsų pusėje". Ilgainiui posakis "Laikas yra mūsų pusėje" transformavosi į "Laikas dirba mums".

Visi keliai veda į Romą. Nors daugelis mano, kad šis posakis atsirado Romos imperijos laikais, iš tikrųjų jis atsirado viduramžiais, ryšium su Šventojo Sosto veikla, o XVII amžiuje posakį užrašė renesanso satyrikas Lafontenas (ar La Fontenas?).

Babilonas. Tai didžiulio, daugiakalbio, ištvirkusio miesto simbolis. Kilęs iš Biblijos, kur buvo kelis kartus paminėtas. Istorikai mano, šis miestas iš tikrųjų kažkada egzistavo Mezopotamijos (dabartinis Irakas) teritorijoje.

Dėdė Semas. Vienas iš naujųjų laikų pasakymų, kurio tikslios kilmės niekas nežino. Pagal liaudyje paplitusią teoriją, kažkoks armijos tiekimo skyriaus inspektorius Samuelis Vilsonas antrojo anglų-amerikiečių karo metu (1812-1814) siuntinėdavo į frontą maisto siuntinius, ant kurių parašydavo "U.S." (United States). Kadangi kiti paštininkai vietoje to dėdavo savo parašus, kareiviai tą "U.S." iššifravo kaip "Uncle Sam" - Dėdė Semas. Tiesa, ši teorija niekuo nepatvirtinta, taip pat žinoma, kad posakis "Uncle Sam" buvo naudojamas jau gerokai anksčiau.

Geltonoji spauda. Šis pavadinimas, nusakantis melagingą, žemarūšę spaudą, atsirado JAV. 1885 JAV žurnalas "The World" ėmė spausdinti seriją nešvankokų karikatūrų, kurioje buvo vaizduojamas geltonais marškiniais apsirengęs vaikas, sakantis visokius sąmojus. Po kiek laiko kitas leidinys - "New York Journal" irgi pradėjo spausdinti karikatūras su labai panašiu, geltonais marškiniais apsirengusiu vaiku. Labai greitai geltonmarškinis vaikas smarkiai išpopuliarėjo ir abu laikraščiai ėmė bylinėtis dėl autorinių teisių į "geltonai apsirengusį berniuką". Šių peštynių įkarštyje kitas leidinys - "New York Press" išvadino abu besiginčijančius leidinius "geltonąja spauda". Posakis momentaliai prigijo.

Gyvenimas - tai kova. Posakis atėjęs dar iš antikos, jį vartojo dar senovės graikų dramaturgas Euripidas, filosofas Seneka, renesanso laikais - Volteras.

Žinios - jėga. Posakį sugalvojo anglų filosofas ir eksperimentuotojas Frensis Bekonas, 1597.

Auksinis jaunimas. Iš tėvų pinigų gyvenantys jaunuoliai, kurie nieko gero neveikia, o tik švaisto pinigus, lėbauja ir pan.. Posakis atsirado Prancūzijoje, didžiosios revoliucijos laikais taip buvo vadinami kontrrevoliucionieriai. Posakį sukūrė jakobinai, norėdami pabrėžti revoliucijos priešininkų turtus.

Ieškokite moters. Šis posakis toks žinomas, kad dauguma netgi žino, kaip jį ištarti originalo kalba, prancūziškai - "Cherchez la femme" ("šeršė lia fam"). Posakį į pasaulį išleido Aleksandras Diuma-tėvas, romane "Paryžiaus Mohikanai". Posakį šiame romane nuolat vartodavo vienas seklys, turėdamas omenyje, kad visi nusikaltimai vienaip ar kitaip daromi dėl moterų. Tiesa, panašų posakį yra pavartojęs ir senovės Romos poetas Juvenalis - "vargu ar atsirastų byla, kurioje ginčo priežastimi nebūtų buvusi moteris"

Atpirkimo ožys. Biblijinis posakis, atėjęs iš senais laikais buvusio žydiško papročio, kai visų žmonių nuodėmės būdavo perkeliamos gyvam ožiui. Posakis vartojamas tada, kai norima pasakyti, jog dėl kokių nors nelaimių apkaltintas niekuo dėtas žmogus.

Meilės trikampis. Posakio prasmė paprasta - šeimyninė pora ir meilužis arba meilužė. Vienas iš naujųjų laikų posakių, atsiradęs XIX amžiuje, daugiausiai - aukštuomenės, rašytojų ir pan., tarpe, buvo vartojamas, bandant logiškai ir "moksliškai" analizuoti šeimyninės ištikimybės problemas.

Meškos paslauga. Posakis apie paslaugą, iš kurios daugiau bėdos, nei naudos, atėjo iš A. Krylovo pasakėčios 1808.

Medaus mėnuo. Posakį sugalvojo Renesanso rašytojas Volteras, pavartojo jį 1747 metų romane "Zadigas arba likimas". Pilnas posakis skamba taip: "Zadigas patyrė, kad pirmasis santuokos mėnuo, kaip jis aprašytas Zendo knygoje, yra medaus mėnuo, o antrasis - pelynų mėnuo" (pelynai yra nepaprastai kartūs). Vėliau posakis sutrumpėjo ir dabar dauguma žmonių net neįtaria apie antrąją šio pasakymo dalį.

Apie kai kuriuos iš jų maniau, kad jie Lietuvių liaudies

Amsterdame dar XV amziuje ant vienos katedros buvo uzkaltas uzrasas:''Yra taip,kaip yra.Todel negali buti kitaip.''

Posakis:''pazink save'',israizytas Apolono sventykloje Delfuose,pasak legendos,priklauso ne Sokratui,o Kilonui,vienam is 7 Graikijos isminciu..

Dar keletas:

Nugalėtojai neteisiami. Ilgą laiką buvo manoma, kad šio posakio autorė - lietuvių valstietė ir Rusijos imperatorienė Kotryna (Jekaterina) II, kuri esą šitaip išteisino rusų karvedį Suvorovą, kuris, nepaklausęs savo vado įsakymo, puolė ir nugalėjo turkų tvirtovę. Tačiau dabartiniai tyrimai rodo, kad Suvorovas niekad nebuvo teisiamas, taigi, neaišku, kas tikrasis šio posakio autorius.

Po mūsų - kad ir tvanas. Anksčiau buvo manoma, kad šio posakio autorius - prancūszų karalius Liudvikas XV, bet naujesni tyrimai rodo, kad šią frazę ištarė karaliaus favoritė markizė Pompadūr 1757, kai bandė paguosti karalių dėl prancūzų kariuomenės pralaimėjimo Rosbache.

Žemės bamba. Posakis kilęs iš judaizmo. Talmude teigiama, kad pasaulio centre yra Palestina, kurios centre - Jeruzalė, kurios centre - šventykla, kurios centre - altorius, kurio centre - akmuo, nuo kurio Jehova pradėjo kurti pasaulį.

Žmogus žmogui vilkas. Posakis iš senovės Romos dramaturgo Plauto komedijos "Asilai" ("Asinario"). Posakis dažnai cituojamas lotyniškai - "Homo homine lupus" arba "lupus est liomo homini".

Lietuvis lietuviui lietuvis. Posakis kilęs iš aukščiau minėto ("lietuvis lietuviui vilkas", "lietuvis lietuviui priešas" ir pan.) variantų, kol berods šių eilučių autorius apie kokius 1995 metus sugalvojo ne visiems suprantamą (ir dviprasmišką) kalambūrą "lietuvis lietuviui - lietuvis". Išpopuliarėjo posakis po to, kai autorius jį nusiuntė į Delfi anekdotų skyrelį. Pradžioje nesuprastas, po poros metų posakis labai išplito.

Klysti yra žmogiška. Posakis tapo labai populiariu dar Senovės Graikijoje, vėliau - ir Senovės Romoje. Pirmas žinomas jo panaudotojas buvo graikų poetas Euripidas V a. p.m.e., nors žinoma, kad panašias mintis kėlė ir šimtmečiu anksčiau kūręs poetas Feognidas. Posakis neabejotinai yra vienas iš populiariausių ir ilgiausiai gyvavusių posakių iš tų, kuriuos žino žmonija.

''Kami kadze-dievu vejas''.Taip vadinasi taifunas,kuris XIII amziuje prie Japonijos krantu sunaikino mongolu chano laivyna..

Ant daugelio zmoniu kapo butu galima uzrasyti siuos zodzius:''cia ilsisi palaikai to,kuris niekada nezinojo,kam jis gyveno ant zemes''.