Žolė, be abejonės gali sukelti priklausomybę, netgi labai stiprią, jei tik žmogus, ją rūkantis, kaskart jaučia malonumą. Itin sunkiais atvejais žolės rūkaliai jos rūko tiek daug ir taip dažnai, kad po kiek laiko tiesiog atšoka nuo realybės, įpranta gyventi nuolat apsirūkę. Tokiu atveju, neparūkęs žolės, toks žmogus ima jaustis visiškai ne savo lėkštėje, kai tik išsiblaivo, pasaulis ima jam atrodyti kažkokiu nerealiu ir kraupiu košmaru. Tiesa, tokie žolinės narkomanijos atvejai nėra labai dažni - panašiai, kaip ir alkoholizmo atveju - tik koks procentas ar keli iš vartojančių alkoholį, tampa girtuokliais - su žole maždaug tas pats.
O dėl to, ką pasakoja lietuviški medikai - jie pasakoja labai įvairiai. Būdingi du kraštutiniai požiūriai: vieni labai smarkiai diferencijuoja svaiginimuisi naudojamas medžiagas, sunkius narkotikus, pvz., heroiną atskirdami nuo vidutinių, t.y., visokių tablečių, o žolę priskirdami lengviems, tokiems, kaip alkoholis ar pan.. Tuo tarpu kiti (dauguma - paveldėti iš sovietmečio), nei kiek nesusidūrę su realiais narkotikų poveikiais, priklausomybėmis, gydymu, prevencija ir pan., bukai kartoja, kad žolė toks pat baisus daiktas, kaip heroinas, pažeidžia smegenis ir stuburą, etc..
Mano manymu, diferencijavimas būtinas, nes be jo potencialūs narkomanai tiesiog negali nustatyti, kas pavojinga, o kas - nelabai. Tipiškas atvejis: mokykloje vaikams pasakoja, kad alkoholis - nuodai, tabakas - nuodai, žolė nuodai, heroinas - nuodai. Pradėsi vartoti - degraduosi ir numirsi. O vaikai mato kitą dalyką: jų tėvai, paskui - ir bendraamžiai vartoja alkoholį, rūko ir nei degraduoja, nei miršta. Paskui jie pamato ir tai, kad žolės ("tikro narkotiko") kartelį kitą parūkęs irgi, nei degraduoji, nei miršti, nei tampi kažkokiu narkomanu. Baigiasi tuo, kad jie pabando heroiną. O ten - jau visai kas kita: praktiškai visais atevjais viena heroino dozė žmogų paverčia narkomanu, t.y., metų bėgyje žmogus pabando dar kartą ar kelis, dviejų-trijų metų bėgyje pasireiškia priklausomybė, reikalaujanti kasdieninio vartojimo (t.y., praktiškai nebūna atvejų, kai žmogus būtų heroiną pavartojęs ir per kelis metus netaptų narkomanu). O tai jau tiesioginė bukos, nediferencijuotos antinarkotinės propagandos pasekmė.
|