Marxo Komunizmas ar Moro Utopija nėra toks jau blogas dalykas. Atomo energija irgi gerai, ir dinamitas geras dalykas. Bet koks geras daiktas, papuolęs pas niekšą į rankas, gali virsti pavojingų daiktų.

Balvonas - tu skaitei T.Moro Utopija ar tik siaip... is atsiliepimu?

Bandžiau, neužteko kantrybės. Susidariau nuomonę iš recenzijų.
Esmė tame, kad visuomenė nuo senų laikų svajojo apie idealią visuomenę, kur vyrauja taika, nėra vargšų, alkanų, visiem pagal poreikius, nuo visų pagal galimybes. Nesvarbų, kas ten parašyta, svarbu, kad idėjos yra geros, tik įgyvendinimas stringa.
Aš Marxo komunizmą laikau kaip filosofinę kryptį, ir tos mintys nėra blogos, kaip tokios, kaip ir kitos filosofinės idėjos. Galima daug ginčytis, bet nesiruošiu tai daryti. Manau visi norime gyventi gerai, laimingai, t.t. Kiekviena mato savo kelią kaip pasiekti laimingą visuomenę. Marx'as matė komunizme, ir dėl to tikrai nesiruošiu jį smerkti. Smerktinas yra Leninas (už perversmą), Stalinas (už genocidą), kiti ЦК КПСС veikėjai, nes tai kas buvo CCCP - neturėjo nieko bendro su Marx'o idėjomis.

Balvonas - gerai, tada klausimas - kiek matai skirtumu bei panasumu tarp
nuostabios salos T.Moro Utopijoje ir CCCP Stalino rezimo?

Gerai, o kaip dabar jums si teorija (arba pasaulio vizija):

1. Prigimtis. zmogus is prigimties yra gamtos tvarinys, besielgiantis kaip ir visi kiti gyvunai (kitaip tariant, sugyvenantis kolektyviai, o ne individualiai).
2. Pinigai ir istekliai. planetoje turime pakankamai istekliu, kad isgyventi. turime ir technologini progresa, kuris vienintelis kuria pridetine verte ir kelia musu gyvenimo kokybe (buitine prasme). pinigai kaipo tokie - is principo nereikalingi, nes jais manipuliuodamas ir spekuliuodamas dabartinis korporatyvizmas (aka laisvos rinkos ekonomika) del savo, kaip sistemos, neefektyvumo tik stabdo technologini progresa (visi zinome, kaip marketingas veikia - pvz kodel nera vienos rusies telefono kuriame butu sudeti ir nokia, ir ericsson, ir blackberry geriausi elementai).
3. Noras tureti nuosavybes. nera pinigu, nera priverstinio darbo - visi dalinasi istekliais bendrai. kitaip tariant, tu neperki/nesiskolini - bet tu pasiimi tiek, kiek tau reikia. tau daugeliu atveju reikes maziau, nes zmones linke apsikrauti daiktais, kuriais mazai, ar visai nesinaudoja (svarbiau tureti nuosavybeje) o kadangi ir taip tau viskas priklauso, tai kokia prasme imti ir nesinaudoti?
4. Technologijos. paleidus mokslo isradimus pilna jega viskas vystoma efektyviau. Is vienos puses is principo maziau reikia visiems dirbti, nes darbas nasesnis (greitesni traukiniai, robotizacija, patikimesni testai ir t.t.). Is kitos puses isnyksta balastines specialybes: apskaitininkas, finansininkas, pardavejas/marketingistas, politikas (neprisideda prie darbo valandu mazinimo). Automatizuojamos tokios sakos, kaip: valytojai, padavejai, fabriku darbininkai ir t.t.
5. I rinka ismetama maziau sh: maziau uzsleptu nuodu maiste, nuodu ore, gaminami produktai kokybiskesni, geriau pritaikomos vadybos sistemos (nera trukdziu del konkurencijos), mazesne zmoniu kaita darbe (dirbi, kas patinka). Japonijoje pvz ir siandien gyvena daugybe zmoniu, kurie ir budami traukiniu vairuotojais ar pastininkais, yra pilnai patenkinti gyvenimu (bet_kas turbut juos pavadintu vidutinybemis) .
6. Darbas. Uzdarbio nebuvimas nereiskia, kad zmones nenores dirbti uz dyka - dirbtu lygiai taip pat efektyviai, jeigu ne labiau (nusibostu nieko neveikti + kiekvienas bedarbis neturetu maldautis priimamas i darba, o tiesiog uzsiimtu veikla), tik nereiktu skolintis/vogti, kadangi nuosavybe bendra. Sunku konkuruoti su procesu automatizacija ir tureti bedarbiu gvardijas, ieskancias darbo (pinigineje santvarkoje). geriau tureti tas pacias bedarbiu gvardijas, kurios uzsiiminetu savo hobiais (t.y. darytu tai, ka jie moka geriausiai). Del pereinamuju nepopuliariu darbu atlikimo galima savanoriauti pasiskirstant (tai ir vyksta siais laikais)
7. Zmones laimingesni, nes persikelia tiesiai i Maslow auksciausia laipteli (savirealizacija) ir nereikia priverstinai dirbti. Visiems daugiau laiko, nuo nieko nepriklausai. Nusikaltimu mazeja, nes nera prasmes vogti (gali viska paiimti). Aisku, nusikalstama veikla isliktu.
8. Egoizmas vs Altruizmas. Daug kas i musu samone/pasamone paimama is aplinkos (visuomenes). Palanki aplinka - kitos kartos vis labiau pripranta prie esamos santvarkos, kurioje nera konkurencijos ir maziau egoizmo.

tiesa, as nezinau, kokis butu tokio projekto igyvendinimo rezultatas psichologiniu poziuriu (kas vyksta pasiekus savirealizacijos lygi), ir nezinau, kaip butu su valdzios institutu (ar jis is viso reikalingas), ir neaisku kaip tai pradeti igyvendinti. cia tik teorija, bet idomi. Netobulumu butu tokioje sistemoje sociai, bet ne maziau, nei dabartineje - ir tai netrukdo mums siandien gyventi.

daugiau info http://www.thevenusproject.com/resource_eco.htm

Gruodis - ta vizija panasi i Markso modeli. Modelis kaip teorinis gal ir geras... taciau teorinis. Jis kaip ir visi teoriniai modeliai pameta maza, bet butina paveikslo dali. Ta dalis biciu pasaulyje vadinama tranais. Tranai apvaisina motinele, visais kitais atzvilgiais jie nuodingi seimynai/parazituojantys. Panasiai yra ir zmoniu visuomeneje, tik tranai vadinami finansininkais/politikais/teisininkais. Apvaisinimo reikia, be to ismirs seima, bet po apvaisinimo jie turi but ismesti is bendruomenes. Lieka vienintelis klausimas - kas taps motinele(prezidentu).

P.s. terminas biciulyste kiles is biciu augintoju

del tranu - teisybe, bet cia reikia gerai pastudijuoti psichologija, norint suprasti, kas ju galvelese sukasi. nes, kaip suprantu, siais laikais gyvuoja tranu seimynos, netgi dinastijos. o tai jau nevienalyte asmenybe. ir, kadangi nesu ju tarpe, nelabai suprantu ju psichologijos

aisku, visuomet galimas ir kitas - cipu matricinis - variantas, link to sekmingai einama. musu teise rinktis.

beje, social engineeringas Vakaruose vykdomas jau maziausiai 100 metu, taigi ar bet_kas nori pasakyti, kad jo sekme priklauso nuo to, kas uzsako muzika?

p.s. kaip tik skaitau utopija - lengvai skaitosi ir lengvai susiradau, tai nusprendziau permesti kas ten tokio idomaus (juolab, kad tik 40 puslapiu)