Milžiniška infliacija Vokietijoje prasidėjo po Pirmojo pasaulinio karo, kai pagal Versalio sutartį Vokietijai teko mokėti tokio dydžio reparacijas, kokių ji iš principo neįstengė sumokėti. Į tokią padėtį Vokietija buvo įstumta tyčia - Prancūzija, viena iš šalių - laimėtojų, labiausiai nukentėjusi karo metu, nusprendė, kad tokios šiurkščios priemonės paprasčiausiai sužlugdys Vokietijos ekonomiką ir šitaip visam laikui garantuos, kad Vokietija netaps pavojinga priešininke. Išties, pasekmės Vokietijos ekonomikai buvo katastrofiškos - kilusi infliacija greitai įsisuko tiek, kad jau 1922 metais siekdavo 25 procentus per dieną. Didžiausios infliacijos metu šis skaičius buvo dar baisesnis - kartais net apie 50 procentų. Tai reiškia, kad per dieną kainos pakildavo dvigubai.
Infliacija buvo nemaža jau iki 1921 metų, kai Vokietijos markė kuriam laikui stabilizavosi, nukritusi, lyginant su prieškario lygiu, ištisus 15 kartų. Tikroji katastrofa įvyko tada, kai Vokietija neįstengė laiku sumokėti reparacijų ir Prancūzija užėmė Rūro regioną, buvusį Vokietijos kalnakasybos centru - prasidėjo masiniai bankrotai, o vyriausybė, nesurinkdama mokesčių ir praradusi vienintelį valiutos šaltinį, buvo priversta su vidaus kreditoriais atsiskaitinėti visiškai jokiu turtu nepadengtais pinigais. 1923 metais infliacija tapo visiškai nevaldoma ir nesuvokiama.
Valstybės per periodą išleidžiamų pinigų kiekis viršijo pačią katastrofiškiausią ribą - daugiau, nei per tą patį periodą pagaminama bendrojo vidaus produkto. Kitaip tariant, Vokietijos vyriausybė atsidūrė padėtyje, kai bandydama padengti savo išlaidas, pinigų išleisdavo tiek, jog visa valstybė neįstengtų padengti netgi trumpame laikotarpyje. Peržengus tokią ribą, susidaro užburtas ratas: dėl infliacijos mokesčių surinkimas krenta (surinkus mokesčius, pinigai jau būna praradę vertę), tuo pat metu vis daugiau sandėrių vykdoma, išvengiant pinigų panaudojimo (mainų sutartys), rezultate pinigų panaudojimas dar labiau krenta - atitinkamai krenta ir pinigų vertė. Savo ruožtu, vyriausybė priversta neproporcingai didinti išleidžiamų pinigų kiekį, kas dar labiau pablogina situaciją.
Itin daug sako skaičiai - daiktas, kurį buvo galima nusipirkti už vieną markę (už tokią sumą 1914 buvo įmanoma nusipirkti pigius batus, gauti pietus gerame restorane ar vienai dienai išsinuomoti vasarnamį) 1914 metų liepos mėnesį, kainavo:
1919 metų sausį: 2,6 markės
1919 metų liepą: 3,4 markės
1920 metų sausį: 12,6 markės
1921 metų sausį: 14,4 markės
1921 metų liepą: 14,3 markės
1922 metų sausį: 36,7 markės
1922 metų liepą: 100,6 markės
1923 metų sausį: 2786,0 markes
1923 metų liepą: 194000,0 markių
1923 metų rugsėjį: 85000000,0 markių (85 milijonus markių)
1923 metų lapkritį: 726000000000,0 markių (726 milijardus markių)
1923 metų gruodį: 1441000000000,0 markių (1,4 bilijono markių)
Infliacija baigėsi tik 1923 metų pabaigoje, kai buvo paskelbta apie naujų - "grūdų markių" (rentenmarkių) įvedimą. Pastarosios buvo padengtos valstybės žemėmis, taip pat - įstatymais nustatytos griežtos kainos, už kurias leidžiama pirkti arba parduoti grūdus. Perėjimas prie grūdų markių truko kelis mėnesius - 1923 rudenį jos buvo įvestos kaip sąlyginės apskaitos vienetas (kad dalinant paskolas arba renkant mokesčius, kompensuoti infliaciją), o nuo 1924 sausio 1-os, buvo išleisto į apyvartą, kaip įprasti pinigai.
Taigi, truputis vaizdelių, kurie sunkiai suvokiami mūsų akimis...
Prikabinti failai: |
Failo aprašymas: Kambarių sienas klijuoti markėmis buvo įprasta. Tai kainavo daug pigiau, nei tapetuoti. Iki šiol Vokietijoje yra išlikę butų, kur po naujesniais tapetais slepiasi markės

vokietijos_hiperinfliacija_markes_01.jpg [ 43.09 KB | Peržiūrėta 864 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Įsisiautėjus infliacijai, pinigai tapo pigesniais už malkas. Žemų nominalų pinigai buvo visai priimtinas kuras.

vokietijos_hiperinfliacija_markes_02.jpg [ 31.76 KB | Peržiūrėta 749 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Tiesa, markės degdavo ne itin gerai, norint pakūrenti krosnį, reikdavo jų sudeginti ištisą krūvą.

vokietijos_hiperinfliacija_markes_03.jpg [ 29.67 KB | Peržiūrėta 1057 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Visai neblogas verslas buvo markių perdirbimas į paprastą popierių. Makulatūros supirkimo punktai klestėjo - jie vieninteliai vertino šiuos pinigus.

vokietijos_hiperinfliacija_markes_04.jpg [ 28.28 KB | Peržiūrėta 804 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Vienas iš to meto išradimų - kadangi pinigų popierius buvo standus, iš kietai surištų pinigų pakelių gaudavosi visai neblogos kaladėlės vaikams

vokietijos_hiperinfliacija_markes_05.jpg [ 125.97 KB | Peržiūrėta 726 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Manote, 100 milijardų markių - tai daug? Už tiek net pavalgyti nebuvo įmanoma. Ir užpakaliui šluostytis šis banknotas netiko - pernelyg kietas

vokietijos_hiperinfliacija_markes_06.jpg [ 71.64 KB | Peržiūrėta 801 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Ši krūva pinigų sveria tiek, kiek šalia jos esantys vaikai. Tačiau už šiuos pinigus vaikai negalėtų net papusryčiauti

vokietijos_hiperinfliacija_markes_07.jpg [ 105.85 KB | Peržiūrėta 779 kartus(ų) ]
|
Failo aprašymas: Šiukšlės. Pinigai - tai šiukšlės. Šlavėjas juos suvers į karutį ir sudegins, kaip ir kitas šiukšles

vokietijos_hiperinfliacija_markes_08.jpg [ 44.64 KB | Peržiūrėta 2231 kartus(ų) ]
|
Paskutinį kartą redagavo tractor 2007 Rugsėjis 17, 10:03. Iš viso redaguota 1 kartą.
|