Pakalbėkime apie matematines įdomybes. Aptikau įdomų paskaičiavimą (pateiktas straipsnio gale), labai gerai demonstruojantį, kaip galima manipuliuoti įvairiais skaičiais. Reikia pastebėti, kad bet koie skaičiai žmonėms palieka didelį įspūdį, todėl net nebūtina, kad jie atrodytų protingai, pvz., teiginys, kad Lietuvoje yra 87436 registruoti narkomanai daugumai atrodys teisingas vien dėl skaičiaus tikslumo, nors iš tiesų šis skaičius yra iš piršto išlaužtas.
Tačiau, esant reikalui, galima pamanipuliuoti ir tikrais skaičiais, į ką reikia atsižvelgti, skaitant įvairius pranešimus, ir ką galima panaudoti, tokius pranešimus rašant. Išties, jei pasigilinsime, tai ir yra daroma - pavyzdžių daugybė, geriausiai Lietuvoje žinomas atvejis - tai darbo užmokesčio vidurkis: bet kuris statistiką mokęsis žmogus žino, kad vidurkis visiškai nerodo realios situacijos, o tik vidutinį dydį, tačiau daugumai (gal net vyriausybės nariams) jis atrodo teisingu.
Realią darbo užmokesčio situaciją parodytų mediana - dažniausiai pasitaikantis (tiksliau - vidurinis) dydis, kurio LR statistikos departamentas prie finansų ministerijos kažkodėl niekad nepateikinėja (arba aš tiesiog jo nerandu). Ką mes gauname iš tokių manipuliacijų išvestiniais rodmenimis? Ogi štai ką:
Pakanka, kad 1000 žmonių, gaunančių 800lt atlyginimą, tektų 1 žmogus, gaunantis 800.000lt atlyginimą ir atlyginimų vidurkis bus ~1600lt. Panašus variantas bus ir tada, jei 1000 žmonių, uždirbantiems po 800lt teks 10 žmonių (1 procentas), uždirbančių po 80.000lt. Arba (irgi įtikėtina) 1000 žmonių, gaunančių 800lt, teks 100 žmonių (10 procentų), gaunančių po 8000lt.
Įsivaizduojamame Krekenvainių konservų fabrike gali dirbiti 100 darbininkių, gaunančių po 600lt, o fabriko savininkas (direktorius) gali gauti 100.000lt - atlyginimų vidurkis bus ~1600lt. Taigi, kaip matome, Lietuvoje galime turėti kraštutinę socialinę nelygybę, bet statistiniai rodmenys bus labai gražūs.
Tačiau tokie pavyzdžiai - tai tik gėlytės. Truputį pasikrapščius, juodą galima paversti į baltą, baltą - į juodą, ir viską supainioti taip giliai, kad normalus žmogus net neįtars, kad jam ne tai, kad kabina makaronus, bet pasakoja kažką priešingo tikrovei.
Taigi, paprastas gudrių manipuliavimų pavyzdys, kurio klaidingumą absoliuti dauguma supranta tik iš gauto rezultato, bet ne iš skaičiavimų logikos: kiek dirba eilinis Lietuvos gyventojas?
Metuose yra 365 paros.
Žmogus 8 valandas per parą miega, viso 365d/(24h/8h)~=122 paros
Dar 8 valandas per parą ilsisi, viso 365d/(24h/8h)~=122 paros
Likusios - kitoms reikmėms, įskaitant darbą, viso 365d/(24h/8h)~=122 paros.
Kiekvieną darbo dieną jūs turite 45 minučių pietų pertrauką, taigi, iš viso: 122d-(((24h/8h)*60min)/45min)~=118 paros.
Metuose yra 52 savaitės, taigi 110 savaitgalių, vadinasi darbo parų lieka: 118-110=8.
O iš šių galime atskaičiuoti dar berods 14 valstybinių švenčių, sumoje gausis -6 darbo dienos.
Tai reiškia, kad susumavus, jums 6 darbo dienas per metus dirba darbdavys, o jūs iš viso jam nedirbate nieko.
Paskutinį kartą redagavo tractor 2006 Rugsėjis 20, 14:18. Iš viso redaguota 1 kartą.
|