O jei dar pagalvojus kiek zodziu mes esame uzmirse ir net nezinome ju reiksmiu. tai tikriausiai visam pasaulyje suprastume kad vient tik lietuviai gyvena

Na, tai reiktų paanalizuoti tokią galimybę. Tačiau tai jau būtų kita tema, o ne apie žydišką lietuvių kilmę

Taigi, sakyčiau, kad vertėtų identifikuoti tiksliau tuos kelis organizatorius, kurie inicijavo Lietuvių valstybės atgimimą neojudaistinėje formoje. Mano manymu, įdomiausios asmenybės būtų Vilniaus Gaonas bei Salanteris: pirmasis įkūrė slaptą kabalistų organizaciją, vykdžiusią kalbos bei kultūros studijas, inspiravusias vėliau atsiradusį modernų kalbotyros mokslą (sanskrito bei baltų kalbų profesoriaus, Šveicarijos žydo Ferdinand de Saussure bei vėlesnių jo pasekėjų - Leonard Bloomfield, Roman Jakobson, Michael Silverstein darbai) ir lingvistinius eksperimentus, įskaitant ir Esperanto bei šiuolaikinės lietuvių kalbos atsiradimą, o antrasis - greičiausiai sukūrė Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžio koncepciją.

Truputį plačiau apie šias dvi istorines asmenybes:

Elijas ben Saliamonas Zalmanas (1720-1797), pramintas Vilniaus Gaonu (Išminčiumi). Jo žinios buvo tiek gilios, tiek ir universalios, jis sukūrė veikalų visose žydų mokslo srityse: nuo Šventojo Rašto komentarų iki hebrajų kalbos gramatikos, nuo kabalos iki biblinės geografijos. Didžiausias Gaono pasiekimas – Babilono Talmudo redagavimas ir komentavimas; po Gaono mirties visi šio Talmudo leidiniai spausdinami su jo pastabomis. Talmudo teksto nagrinėjimo metodą, sukurtą Vilniaus Gaono, dėstė jo mokinys Chajimas iš Voložino (1749-1821) specialiai tam jo sukurtoje ješivoje, į kurią studijuoti atvykdavo mokinių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš užsienio šalių. Chajimas iš Voložino pavertė tradicinę religinę mokyklą dvasine akademija. Voložino ješiva tapo pirmąja tarp išgarsėjusių visame žydų pasaulyje Lietuvos ješivų – Miro, Telšių, Radunės, Panevėžio ir kitų. Kai kurios jų ir šiandien tęsia savo veiklą JAV ir Izraelyje.

Izraelis Lipkinas, pramintas Salanteriu (1810-1883). Salanteris buvo etinio sąjūdžio musaras įkūrėjas, be to, pats jis buvo didžiausias moralinis autoritetas; apie jo nepaprastas dvasines savybes sklido legendos.

----------

Dar keli istoriniai faktai, verčiantys susimąstytii: įkūrus nepriklausomą Lietuvą 1918-aisiais buvo įkurtas ir atskiras ministro žydų reikalams postas. Pirmuoju ministru tapo gydytojas Jokūbas Vygodskis, vienas autoritetingiausių litvakų - visuomenės veikėjų. Vyriausybei persikėlus į Kauną, J. Vygodskis nepanoro palikti savo bendruomenės, jis liko jai vadovauti, o ministru buvo paskirtas dr. M. Soloveičikas. Abu šie ministrai, reikia manyti, padarė didžiulę įtaką lietuviškumui puoselėti bei platinti. Paminėtinas jau vien toks faktas, kad atgavus Vilniaus kraštą, Vilniaus gyventojų tautinė sudėtis momentaliai pakito, labai greitai apie pusę gyventojų ėmė sudaryti lietuviai - buvę žydai.

Ir dar vienas pastebėjimas iš gilesnių, istorinių laikų: ar atkreipėte dėmesį, kad lietuvių didieji kunigaikščiai visi buvo barzdoti, nešiojo peisus? Išimtį sudarė vienintelis Vytautas Didysis, kuris, kaip įtaria istorikai, buvo eunuchas, todėl neturėjęs vaikų. Tai daug ką sakantis faktas, juolab, kaip žinome, judaizmo menkiau paveiktoje Žemaitijoje kaimo vyrai barzdas ir kirpdavosi, ir skusdavosi, tuo tarpu labiausiai judaizuotame Vilniaus krašte bene kiekvienas kaimietis nešiojo ir barzdą ir peisus, kaip toje dainoje "lietuviai barzdočiai dūmoja". Barzdoto lietuvio įvaizdis akivaizdžiai atėjęs būtent iš žydų, kuriems barzdos buvo privalomos dėl religinių priežasčių.

Del barzdu gincytis galima. nes nuo seno lietuvoje buvo barzdos tik verziantis vakarietiskoms kulturoms atsirado barzdos skutimas. Ir kas labiausiai stebina butent zemaiciai pirmieji pereme sias tradicijas.
Bet barzda nebutinai atejusi is zydu. Visoj rusijoje irgi buvo privaloma tokia pati barzda kaip ir zydu kulturoje, tik laikui begant rusai jas pradejo kirpti ir formos buvo lygiasnes. Bet staciatikiu popai islaike ta tradicija iki siu laiku. Taigi del barzdu tapatinti lietuvaicius su zydu bendruomene negalime. Kad zydu bendruomene tarpukariu lietuvoje sparciai bande isitvirtinti ir paveikti lietuvos valdzios sluoksnius tai buvo akivaizdu. Todel tarpukario valdzios vyrai - butent lietuviai pradejo zydams apkarpineti sparnus ir panaikino zydu ministru sugalvotus postus. taip pat jie aktyviai buvo stumiami is bet kokio valdymo.

Bet vienas dalykas jiems pavyko. Zydai aktyviai reiskiasi JAV vyriausybes politikoje. todel turi visiska palaikyma JAV valdzios. Todel didesniu sasieju galima rasti JAV valstybes gyvenime su zydu bendruomene nei Lietuvoje.

Šiaip, nukrypstant nuo temos - dabar įtakingiausia yra litvakiškoji aškenazų tradicija, po pasaulį ėmusi labai aktyviai plisti nuo XIXa. - būtent šios pakraipos žydai ir turi didžiausią įtaką JAV.

O dėl atseit bandymo įsitvirtinti ir paveikti valdžios sluoksnius tarpukario laikotarpyje - pagal mūsų konspiracijos teoriją tai buvo tiesiog startinis etapas, kurio metu žydai kontroliavo naujosios litvakų-lietuvių tautos susidarymą. Planui pavykus ir įsitikinus, kad didžioji žydų dauguma susiintegravo su vietiniais gyventojais, o vietiniai baltai tvirtai perėmė naujakalbę, tie postai tapo nereikalingais ir naujai sukurta litvakų-lietuvių tauta ėmė vystytis pati.

Atskirai dėl barzdų - sakyčiau, popų atvejį galima atmesti, kaipo mimikrinį, kai jie tiesiog pamėgdžioja senovės judėjų beigi lietuvių numatytas tradicijas, bando išlaikyti panašumą. Tuo tarpu rusų valstiečiai būdavo tiesiog nevalyvi ir barzdomis nesirūpindavo, tai įrodo ir faktas, kad jie neaugino peisų bei neturėjo religinio ar kultūrinio pagrindimo barzdų auginimui.

Na kaip rodo visuomenes normos ir poziuriai, zydai niekada lietuvoje nebuvo megstami. Bet kol jie sudare didziausia mazuma lietuvoje buvo jiems sudaromos palankesnes salygos nei kitiems, tuo labiau kad jie buvo nagli. ko lietuviu kulturoje tikrai nera. Zydu bendruomene buvo visada atsiskyrusi. tai rodo ir tarpkarines lietuvos kariuomeneje vyravusi tradicija kad zydu kariai tarnauja atskirose kuopose, jiems skiriamas rabinas ir taip toliau. Dabar atkreipkime demesi kad Lietuviu kalba tikriausia kilus is vidurio lietuvos, suvalkijos siaures. kur tuo laiku maziausiai buvo sutinkama zydu palyginus su rytu lietuva ir siaures rytu lietuva. todel kalboje gal ir buvo kazkiek isivelusiu zydu poveikio zodziu, bet ju nera tiek daug. Beto lietuviu abeceleje yra daugiau vokiskos pakraipos raidziu, nei hebraiskos pakraipos. Tiesiog paprastas pastebejimas. Visais laikais lietuva supo germanai ir slavai. Lietuviai turejo slietis arba prie slaviskos arba prie vakarietiskos kulturos. Bet viduramziais butent Lietuvoje dominavo vakarietiskos kulturos verzimasis.
Butent todel Lietuvoje atsirado ne slavisi rastmenys, o lotyniski. Butent todel tokioj slaviskoje salyje kaip Lenkije (kur zinoma susimaise slavai, baltai ir germanai) isyvyravo irgi lotyniska abecele, bet kalba isliko slaviska. Taigi zydu integracijoje lietuvos bendruomeneje matau labai mazai sasaju.

erotas> paklausk.. kas juos ir dabar megsta...

padukele bet jei tactor teorija butu teisi tai ir tu ir as ir like lietuviai yra zydai... uj tai mes nekenciamiausia tauta pasaulyje )))