Štai tokia alternatyvi istorinė teorija, verčianti susimąstyti. Aišku, kaip čia pasakius, bet... Pateikiu, teoriją kaip yra (o ką, jei tai tiesa? kokių dar patvirtinančių faktų galėtume rasti?):

Norėtųsi pakalbėti apie taip vadinamąją "lietuvių tautą". Kaip žinia, dabartiniai lietuviai didžiuojasi savo praeitimi, Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste ir pan., net nesusimąstydami, kaip atsirado lietuvių tauta.

Taigi, pažvelkime į kelis faktus:

1. Lietuvos valstybė iki XVIIa. naudojo senąją slavų (gudų, baltarusių) kalbą savo raštuose. Kodėl ne lietuvių? Kodėl senąją slavų? Kodėl ne lotynų? Net ne lenkų? Atsakymas akivaizdus: tai buvo vienintelė kalba, kurią suprato Lietuvos valdovai. Tai buvo gudų (senovės baltarusių) kalba.

2. Lietuvių kalba, kuria buvo rašoma iki pat XVII a. yra tiesiog nesuprantama dabartiniams lietuviams - net K.Donelaičio Ar M.Mažvydo raštai spausdinami išversti. O jei juos pavartytume - tai kas antras jų žodis - lenkiškas arba baltarusiškas, daug ir vokiškų skolinių.

3. Lietuva dar Vytauto Didžiojo laikais tapo valstybe, kuri ne tik legalizavo žydus, kaip atskirą, savus įstatymus ir religiją turinčią žmonių grupę, bet ir skyrė jiems išimtines, beveik bajoriškas privilegijas, kurių dėka Vilnius, Lietuvos sostinė, greitai tapo vienu svarbiausių pasaulyje žydų kultūros centru.

Ar jau kyla minčių? Jei ne, pratęskime.

Taigi, kaip matome, lietuvių kalba iki XVII a. tiesiog neegzistavo, valdovai kalbėjo baltarusiškai, o lietuviškais vadinami tekstai su mūsų lietuvių kalba panašumo turi mažiau, nei lenkų kalba su bulgarų.

Kyla klausimas - kaip gi susiformavo lietuvių tauta? Akivaizdu, kad vadinamoji LDK buvo ne lietuvių valstybė, o baltarusių, jau pats senasis baltarusių tautos pavadinimas, vėliau prikibęs žydams - Litvaki, rodo, kas valdė šią šalį.

Kaip žinia, XVII amžiuje centrinėje Lietuvoje, ypač Vilniuje, gyventojų daugumą ėmė sudaryti žydai, kuriems ilgą laiką buvo sudarytos išskirtinės gyvenimo sąlygos. Pvz., 1796 surašymo duomenimis, Vilniuje gyveno 17,5 tūkst gyventojų, iš jų - 16 tūkst (daugiau, nei 90 proc.) žydų. Ilgą laiką (iki pat XIXa. vidurio) žydai sudarė stabilią Vilniaus gyventojų daugumą.

Dabar grįžkime prie Lietuvos istorijos: po 1830-ųjų sukilimo Rusijos valdžia pradėjo stambius Lietuvos pertvarkymus, kas, žinoma, skaudžiausiai palietė žydus, o po 1863-iųjų sukilimo buvo imtasi netgi drastiškų priemonių. Akivaizdu, kad šiai tautai, kuri vienintelė turėjo pakankamai geras ekonomines ir kultūrines vystymosi sąlygas, prireikė konsoliduotis, apsijungti su vietiniais gyventojais ir sustiprinti savo pozicijas. Būtent tada ir prasidėjo tautiškumo sąjūdis, kurio žymiausi atstovai (Basanavičius, Jablonskis, kiti), kaip žinia, buvo žydai.

Apie XIXa. Vilnius buvo tapęs pasaulio žydų sostine, būtent čia buvo sukurta žydų naujakalbė - jidiš, būtent čia augo žymiausi žydų rabinai, iš čia po pasaulį plito žydų kultūra, Vilnius tapo pasauliniu kabalizmo centru, dar daugiau - faktiškai čia (dar LDK laikais) kabalizmas ir buvo sukurtas. Vilniuje aktyviai vystėsi ir naujosios, ir senosios judaizmo kryptys.

Ir būtent čia, šalyje, kur žydų bendruomenė buvo itin stipri, jiems ėmė kilti tautiškumo ir kultūrinio identitieto klausimas: kitos tautos turi savo valstybes, ar bent jau gyvenamas teritorijas, kurias galima ginti, kur galima vystyti savo kultūrą. O ką daryti žydams, kurių situacija dėl išsibarstymo po pasaulį išskirtinai kebli? Nors klausimai buvo tipiški, bet žymiai sudėtingiau išsprendžiami, nei kitoms tautoms. Galimų sprendimo variantų irgi turėjo būti taip pat ne vienas.

Vienu iš problemos sprendimų tapo "kosmopolitiškasis" - naujos, pasaulinės kalbos kūrimas, padėsiantis asimiliuotis įvairiausiose tautose, lengviau prisitaikyti ir naująja Palestina paversti visą pasaulį ir taip išspręsti tėvynės klausimą. Bene ryškiausiu šio judėjimo lyderiu tapo Veisiejuose dirbęs Lietuvos žydas Liudvikas Zamenhofas (Ludwig Zamenhof), XIXa. pabaigoje sukūręs naują, pasaulinę Esperanto kalbą. Sunku pasakyti, kiek ši kalba padėjo žydų tautai, tačiau akivaizdu, kad ji tapo vienintele paplitusia visiškai dirbtine kalba - šiuo metu netgi yra žmonių, kuriems Esperantas - tai gimtoji kalba.

Visai kito požiūrio laikėsi konservatyvioji dauguma, kurie nutarė pasirinkti ribotą teritoriją, kurioje būtų didžiausia žydų koncentracija ir geros sąlygos įtakoti vietos gyventojus. Paanalizavę XIX a. pasaulio tautų žemėlapį, pamatytume, kad tokios teritorijos buvo tik dvi: menkai išsivysčiusi, nuo civilizacijos tolima Palestina, kurioje beveik pusę gyventojų sudarė ivritu kalbantys žydai bei Europoje esanti Lietuva, kur keliasdešimt procentų gyventojų sudarė jidiš - daugybę baltizmų, slavizmų ir germanizmų turinčia kalba šnekantys žmonės.

Akivaizdu, kad abi alternatyvos buvo gana įdomios ir patrauklios: Palestina - istorinė žydų tėvynė, kur gyventojai buvo geriausiai išlaikę senasias tradicijas, kita vertus, XIXa. Lietuva buvo tapusi visos Europos, tuo pačiu - ir pasaulio žydų kultūriniu centru.

Deja, tuometinė Palestina, nors ir istorinė tėvynė, atrodė prarasta visiems laikams: ji priklausė Otomanų Imperijai, pagrindinę įtaką ten turėjo karingai nusiteikę musulmonai, o žydams teko pastumdėlių vaidmuo. XIXa. antroje pusėje prasidėjęs ir XXa. pradžioje įsisiūbavęs tautinis turkų atgimimas tik dar labiau pablogino tenykštę situaciją: tūkstančiais žudomi armėnai, graikai, kiti krikščionys, o vėliau - ir milijonų žmonių genocidas parodė, kad Otomanų Imperija su žydais nesiskaitys: musulmonų požiūriu, krikščionys dar buvo kažko verti, bet ir tai žudomi, o žydų... Ar dar verta apie tai kalbėti?

Taigi, žydų bendruomenės puoselėjo mintį atkurti Izraelį, tačiau daugumai ši mintis atrodė neįgyvendinama. Vienu iš realistiškesnių planų tapo naujos žydų valstybės sukūrimas Vidurio Lietuvoje (Litwa Srodkowa) su sostine Vilniumi. Tačiau ir čia kilo klausimų: ką daryti su nemažą dalį (apie 40-50 proc.) sudarančiais vietos gyventojais, daugumoje - baltarusiais ir lenkais bei arčiau jūros gyvenančiais suvokietėjusiais baltų palikuonimis žemaičiais?

Šioms problemoms spręsti ir buvo sukurti keli "lietuvybę" auginę judėjimai, ilgainiui virtę tikru lietuvių tautiniu sąjūdžiu. Iki XIXa. pabaigos šis sąjūdis pasiekė labai daug: buvo sukurta lietuvių kalba, sudaryta iš vietiniams baltarusiams, lenkams ir žemaičiams nesunkiai suprantamų naujadarų, sukurta nemažai naujųjų laikų mitų apie Lietuvos kunigaikščius, didžioji dalis žydų persirašė lietuviais (kaip ryškų pavyzdį žr. žydų dalies kitimą Vilniuje 1876-1941, kur kiekvienas žydų dalies sumažėjimas atitinka lietuvių dalies padidėjimą)

Taigi, atmeskime ideologines pseudotautiškumo širmas ir pripažinkime savo praeitį ir kilmę - mes esame bene primoji pasaulyje dirbtinai suformuota tauta, kilusi ne iš kažkokių neegzistavusių senovės lietuvių, o iš tų pačių Mozės palikuonių - žydų.

Taigi keliatas nuneigimu tavo faktu.

Atsakymai i punktus:

1)
Lietuviu valdovai kuo puikiausiai suprato Lietuviu kalba, bet visi rastai kurie yra islike kaip oficialus dazniausiai keliaudavo i rytu salis kur kaip pats supranti dominavo slaviskas rastas. Kadangi savo abeceles ilga laika lietuviai neturejo, nors jiems jos ir ilga laika nereikejo. Bet yra vienas dalykas, tu praleidai oficialus rastus i vakarus, kur buvo rasomi laiskai lotyniskais rastmenimis. Ir tai buvo anksciau nei 17 amzius.

2) Jei pavartytum kitu saliu rastliavas iki 17 amziaus tu suprastum, kad ir kitos salys turi tokia pat problema kad reikia juos versti i siuolaikine tu tautu kalba. Todel ir lietuviu kalba cia nera isimtis. Bet ar pats esi vartes tikraji mazvydo katekizma ar donelaicio metus? Neuzmirsk kad per kai jie parase tuos savo sedevrus buvo daug redakciju kurios galejo ir iskraipe naturalius ju rankrascius.

3) Vytauto laikais iskirtines teises gavo totoriai, karaimai. Bet galbut totoriai ir buvo zydai? Kurie gavo zemes isikurti, bet kartu ir visiskai priklausyti nuo vytauto malones? Vytautas buvo protingas ir klastingas valdovas. Jis nieko neduodavo uz dyka, tai gal zydu bendruomene tuo laiku priklause nuo Vytauto malones, o ne atvirksciai. Nors vistiek niekur nesu skaites ar girdejas kad zydai butu gave iskirtines teises lietuvoje. Jei jie gyveno Lietuvoje jie buvo tokie pat lietuviai kaip ir cia gyvenantys zmones. Jei yra valstybe tai joje esantys zmones yra pilieciai.

4) Toliau rasai apie tai kad didziaja dauguma gyventoju vilniuje ir centrineje lietuvoje sudare zydai. Rasai skaicius. Apie vilniaus gyventojus, bet butu kitas klausimas o kiek tada zmoniu neatejo i surasyma. Taip daugumas zydu gyveno pasiturinciai, buvo igave is savo senoliu tam tikru ziniu, gal tai tiesiog ir padare kad i surasyma buvo itraukta daugiausiai tokiu zmoniu.

Pradejus tau kalbeti apie Basanaviciu ir Jablonski man pasidare idomu ar tu juos pavertei zydais delto kad jie buvo suvalkieciais(Suduviais). Na taip zydai kazkuom panasus i suduvius, bet skirtumas yra. Zydai duoda kad islupti is to naudos ir taip tapti turtingais, o suvalkieciai taupydavo ir taip tapdavo pasiturinciais, bet tada kad parodyti pries kaimynus galedavo ir parodyti savo subine.
Taigi kiek skaiciau apie basanaviciu ir jablonski tai niekaip neradau kad jie butu kile is zydu seimos. Na jablonskio pavarde kazkuom nesa i zydiska, bet cia ji ir pradingsta.

O kad zydu bendruomene augo ir galejo pletoti savo kultura lietuvoje parodo musu salies stipru ideologizma ir demokratija. Reiskias siuo klausimu lietuva uzbego uz akiu visoms salims pagal savo pasauleziura.
O kad Liudvikas Zamenhofas sukure tobuliausia iki siol dirbtine kalba tai yra tik pasveikintina. Bet kolkas ji ir lieka tik salutine kalba. Bet tu nepaminejai vieno fakto, kad Esperanto kalboje procentaliai lietuviski zodziai sudaro didziausia procentinia dali. Ne judeju kalba, bet butent Lietuviu kalba.

Ir teigi kad mes kile is zydu... bet cia sakau stop...
Musu tauta susideda ne tik is daugumoje - baltarusiais ir lenkais bei arčiau jūros gyvenančiais suvokietėjusiais baltų palikuonimis žemaičiais? Musu tautoje dar yra suvalkieciai, aukstaiciai, dzukai. Ir maza dalis prusu. Taigi kas mes tada ar zydu palikuonys ar visu kitu saliu palikuonys.

Dabar panagrinekime pacia kalba.
Musu kalba unikali ir pati seniausia islikusi kalba pasaulyje. Ji kilus ne is izralelitu zemiu, o daugiau is hinduistiniu zemiu. Tai gal proteviai musu ateja is ten?
Lietuviu kalba kuri nepanasi i dabartinia kalba. Bet panagrinejus visas kalbas tu suvoktum, kad ir tos kalbos keitesi ir dabar jos nebutu panasios viena i kita. Paimkime kad ir ta pacia slavu kalbu grupe. Viena i kita panasi, bet jie vistiek nesusikalba tarpusavyje. Nes kiekviena tauta turejo savo vadinama pakraipa. Pabandyk rusijoje pasakyti pazor. Tavo pasakymas bus suprastas kaip geda. O cekijoje pasakes pazor gali ir sukelti panika, nes ten tas zodis reiskia demesio, atsargiai.
Kalbi apie naujadarus. Kiekvienoje kalboje tu naujadaru yra, nes kitaip ir negali buti, nei viena kalba nera turtinga zodziais, kad apibudintu viska, todel sukuriami nauji zodziai, prisimenami senai uzmirsti zodziai ir taip toliau.

Taigi is ko mes kilia ar is zydu ar dar is ko nors.
Gal visdelto yra daug tiesos pasakyme visi mes turime bendrus protevius, visi mes esame broliai ir seserys. Bet visdelto mes esame Lietuviai, o ne zydai, nes mes augome ir gyvenome Lietuvoje ir turejome savo kultura. Tu uzmirsai pamineti, kad zydai turejo tvirtas tradicijas ir joms retai kada nusizengdavo, taigi kraujomaisa su kito krikscionybes tikejimo atsaka jiems budavo tarsi nuodeme. Beto pamirsai pamineti, kad netgi Hitleris lietuviu tauta pripazino kaip svariausio kraujo bendruomene ir siusdavo i koncentracijos lagerius tik tuos kurie padedavo zydams. Beto tas pats hitleris turejo zydisko kraujo.

Taigi kad ir kaip noreciau izvelgti alternatyvios istorijos teorijoje tiesa pasakytiems sausiems teiginiams, negaliu ju izvelgti.

Ir dar keliatas faktu... jei jau rasai tokius pamastymus, tai geriau pasigilink ar tai yra tikra... cia keliatas faktu apie zydus, kas visiskai priestarauja tavo parasytiems duomenims apie zydu privilegijas ir apie surasymus vilniaus mieste....


Lietuvos žydus pasaulyje ypač išgarsino Vilnius (jidiš - Vilne). Čia žydai apsigyveno, palyginti su kitais miestais, gana vėlai, XVI a. antroje pusėje. Tiesa, neretai minimas dokumentas, kuriame esą buvo pasakyta, jog jau 1487 m. čia būta žydų kapų; tačiau dokumentas neišlikęs, patikslinti šios informacijos neįmanoma, o turimos žinios apie to meto įstatymus bei papročius verčia manyti, kad toji informacija nėra teisinga. Pirmą kartą Vilniuje gyvenantys žydai paminėti 1567 m. dokumente. Tačiau tada jie neturėjo teisės pirkti namų, galėjo tik nuomoti; teisę pirkti pastatus Vilniuje žydai įgijo tik 1593 m. Pradžioje jie galėjo gyventi tik magistratui nepriklausančiose žemėse, vadinamose jurisdikais. XVI a. pabaigoje - XVII a. jiems leista apsigyventi bei įsigyti nuosavybę Žydų, Šv. Mykolo ir Mėsinių gatvėse; jie galėjo gyventi ir Vokiečių gatvėje, bet jų butų langai negalėjo žvelgti į gatvės pusę.
Senamiestyje susiformavo žydų kvartalas. Pagal 1784 m. surašymą Vilniuje gyveno apie 5000 žydų; 1897 m. surašymo duomenimis čia jų buvo apie 64000 arba 38,8% visų miesto gyventojų. Po pirmojo pasaulinio karo jų skaičius kiek sumažėjo, 1923 m. gyveno 55000 žydų (33,3% visų gyventojų), o Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, 1939 m., žydų būta 27,9% miesto gyventojų, apie 60000 žmonių.


taigi kaip taip iseina, kad oficialus duomenys yra du... kur vienais duomenimis 18 amziaus pabaigoje vilniuje guveno vos 5000 zydu, o jau tavo duomenims 16 tukstanciu zydu?
gal kita karta pasidomek tikrais faktais o ne kazkienotais isvedziojimais.

Jei rimtai, tai ten pateikiau tik šiaip teoriją, kad padiskutuoti - visgi įdomus požiūris, ar ne? Ir truputėlį šokiruotų mintis, kad mes - žydai? ))

Šiaip jau, tai nėra vienintelė psichuota lietuvių istorijos teorija - šiuo metu gana populiari Baltarusijoje pseudomokslinė teorija, pagal kurią - Lietuva buvo Baltarusija, o lietuvių tautos iš viso nėra ir nebuvo, o tik žemaičiai. Kita tos pačios serijos teorija - Gedgaudo istorija, kurioje panašiai pilstant gavosi, kad lietuviai statė piramides Egipte bei Meksikoje

Taigi, prieštaravimai prieštaravimais, o kaip dėl papildomų įrodymų, kokius būtų galima sugalvoti, bandant įrodyti, kad lietuviai - visgi žydai?

Erotai, ar mėgsti intelektualinius žaidimus? Skaitei Umberto Eco "Fuko švytuoklę" ar bent jau kokį "Da Vinčio kodą"? Gal pažaidžiam?

Neskaiciau nei vieno nei kito.
Bet knygos kiek zinau parasytas arti realybes bet kartu ir pagrazinant. tik va idomiai suregavo Krikscioniskas pasaulis. Ju reakcija pati duoda suprasti kad tai galetu buti ir tiesa.

Nu, Umberto Eco (gan žymus italų semiotikas) tiesiog aprašo tokių nerealių teorijų kūrimo metodus

O tas Den Brown tiesiog pasiėmęs receptūrą iš "Fuko švytuoklės", sukūrė vieną iš tokių konspiracinių teorijų.

Perskaiciau 4 Umberto Eco knygas - zinoma, buvo idomu, tik klausimas, kiek galima tiketi tuo, ka jis raso... Siaip didziausia ispudi paliko "Rozes varde" aprasoma biblioteka-labirintas (taciau taip ir nesupratau, koks tas labirinto planas buvo - galva susisuko )

Rasytojas Den Brown,atsakydamas i Vatikano protesta del skandalingojo romano "Da Vincio kodas" savo laiske parase,kad egzistuoja knygos gerokai labiau priestaraujancios kataliku baznycios doktrinai.Ju tarpe tokie populiarus leidiniai,kaip "Biologijos vadovelis","Istorijos vadovelis","Astronomijos vadovelis" ir daugelis kitu. ..

P.S.Beje,tema labai idomi!