Gerumas...Savoka, mus lydinti nuo vaikystes, ir reiskinys, vis reciau besutinkamas kasdieniniame gyvenime... Kai apsidairai aplink, pradedi manyti, kad jo ir nebeliko, kad kai kuriems jis vos ne kvailumo ir naivumo sinonimas, kai kas iesko gerumo israiskos litais, butais ar zemes sklypais, dar kiti teigia, kad visiems geras nebusi...
Is tiesu, kiek gerumo aplink mus ir mumyse? Ar dar tikim, kad egzistuoja Geris? Ar susimastom, kad kartais jis gali apsireiksti prasalaicio nepazistamo zmogaus pavidalu, kuris istiesia mums ranka? Ar patys daznai istiesiam kitam ranka, nekreipdami demesio i asmeninius interesus? Ar verta visiems buti geram? Ar galima buti visiems geram? Ar imanoma islikti geram susidurus su blogiu?

Gerumas tai didele vertybe. Galima buti geram ir shiaip sau. Ish idejos ar del momentinės užplūdusios tam tikros nuotaikos. Na bet gerumu atsilyginti uz blogi... To tai nepripažystu. Geruma reikia UZSITARNAUTI savo paties elgesiu. Zmogus turi buti vertas, kad gėris pas jį ateitų.
Shiaip laikausi pozicijos- kaip tu man, taip ash tau.

Na matai, jei ziuresim "kaip tu man, taip as tau", tai kazin, kas iseis - juk turi kazkuris pirmas padaryti gera kitam, kad tas kitas irgi jam gera padarytu
Siaip gana daznai kitiems ka nors gero darau - kad ir ne kalnus jiems nuverciu, bet vis tiek gero. Taciau is ju tuoj pat grazos nesitikiu ir nelaukiu. Laikausi nuostatos, kad jei darai gera vieniems zmonems, tai gerio gali sukauti nebutinai is ju, o is kazkur, is kur net ir nesitikejai Zinoma, nesakau, kad bet kam reikia daryti gera. Nedarau gero tiems, kuriu nemegstu, ar kurie, mano manymu, yra neverti mano pastangu. Manau, kad negalima visko gyvenime skaiciuoti centro, gramo ar gerio (kurio neimanoma ismatuoti) tikslumu, niekada zmogus neatiduos identiskos gerio skolos. O be to - argi ne atpildas, kai tiesiog gerai jautiesi kazkam padares gera?

Keista,taciau paprasta visu laiku gyvenimo isminties paslaptis:kiekvienas maziausias nesavanaudiskas atsidavimas,kiekviena atjauta,kiekviena meile mus praturtina,tuo tarpu kiekviena pastanga isigyti nuosavybe ir galia is musu atima jegas ir skurdina..
Skleisti geri ir svelnuma nera sunku..O beto kiekvienas sypsnis,kiekvienas geras darbas,jei tikesime karmos desniu,su dekingumu sugrizta.

Gerumas- ne momentinis..polekis. Zmogus ,budamas geras, pats spinduliuoja gerumu...ir nelaukia..kada cia dabar sugris atpildas?...Gera buti salia gero zmogaus...Tik kaip apsaugoti gera zmogu..nuo piktnaudziautoju jo gerumu? Daznai susidaro eilute..kaip blokados laikais..prie duonos...Daznai geras zmogus, is kurio nuolatos siurbiama energija...pasidaro niurgzliu...ir nebetokiu jau geru...

vat ir chia forume jauchaisi ilgiau pabuvus.. zhmoniu gerumas... nors ne visu.... kaip bebutu gaila... nagi nekaskime vieni kitiems... tik...

Tikrai, gal nereikia gerumo pirkti?...Ikandama tai visada dykai...su apetitu, o stai gerumui...polekio reikia...Kaip lėktuvui isibegeti...

Salia gero zmogaus gerai pasedeti...vot taip tyliai...nieko neprasant...ir nereikalaujant..ar ne?